„Sukčiai beldžiasi į žmonių sąmoningumą“, – teigė Vilniaus apskrities kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Olegas Bikbajevas.

Pastarosiomis dienomis, prisistatę bankų, Mokesčių inspekcijos, mobiliojo ryšio operatorių ir policijos darbuotojais, sukčiai iš 10 žmonių visoje Lietuvoje išviliojo dar apie 70 tūkst. eurų.

Viena Šiaulių rajono gyventoja sulaukė fiktyvių nuorodų dėl neva laimėtų kelių tūkstančių eurų iš parduotuvės organizuojamos akcijos – taip nuorodas gavę žmonės apgaunami ir su tariamomis siuntomis.

„Jeigu nieko neužsakėt, kam spaudžiate?“ – klausė Vilniaus apskrities kriminalinės policijos skyriaus viršininkas.

LNK stop kadras.

Pareigūnai ir specialistai perspėja būti atsargiems ne tik kalbant telefonu, bet ir pardavinėjant daiktus – nukentėjusių ne vienas.

„Vos tik įdedi daiktą – prasideda bombardavimas nuorodomis: paspauskite, kad galėtume atsiųsti kurjerį paimti daikto“, – kalbėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro direktorė Eglė Lukošienė.

Paspaudus nuorodą, paprašoma suvesti bankinio prisijungimo duomenis – taip ir atiduodama prieiga prie sąskaitos. Čia dar ne pabaiga – kalbama apie dar įmantresnius būdus apgauti.

„Su jumis gali kalbėti jūsų mamos, tetos balsu. Dirbtinis intelektas – visagalis“, – šnekėjo Vilniaus apskrities kriminalinės policijos skyriaus viršininkas O. Bikbajevas.

Jeigu šeimos nario balsas – ar ir telefono numeris bus identiškas kaip šeimos nario?

„Jie pasinaudoja IP telefone, gali skambinti iš jūsų artimo giminaičio numerio. Jie išeina į naują lygį“, – tvirtino O. Bikbajev.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vadinasi, įmanoma padaryti ir taip, jog paskambinęs sukčius kalbės ne tik šeimos narių, bet ir darbdavio balsu – ir tai ne taip jau sudėtinga.

„Mūsų balso pavyzdžiai yra internete. Tai yra tai, ką galima panaudoti kuriant netikrus įrašus“, – aiškino Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro direktorė.

Jeigu prašoma labai greitai atlikti bankinį pavedimą – patarimas neskubėti ir susisiekti su žmogumi kitu kanalu.

„Patikinti, ar tikrai skambinote, ar tikrai rašėte. Lygiai taip pat buvo su el. laiškais – neva laiškas atėjo iš vadovo“, – nurodė E. Lukošienė.

Dėl tokių galimų aferų specialistai pataria nekelti savo vaikų balsų į socialinius tinklus.

„Konkretaus nukentėjusio, kuriam paskambintų artimas žmogus, neturime, bet kad tokių bandymų yra – stebime, matome. Dabar bandymai vyksta, neatmeskime, kad artimiausiu metu tokie sukčiavimai gali prasidėti“, – teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Dirbtinis intelektas jau kurį laiką sukčiams padeda ir laiškus bei žinutes lietuvių kalba rašyti be klaidų.