Jis sulaikytas gruodžio 9 dieną vykdant Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį. Šiuo metu pradėtos teisinės procedūros siekiant jo perdavimo Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
„Šiuo metu yra pradėtos procedūros dėl (V. Antonovo – BNS) išdavimo pagal Europos arešto orderį“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Ji teigė neturinti informacijos, kada V. Antonovas galėtų būti atgabentas į Lietuvą. Anot jos, taip pat nežinoma, kur šiuo metu slapstosi buvęs „Snoro“ vadovas Raimondas Baranauskas.
Pernai lapkritį Vilniaus apygardos teismas buvusiems „Snoro“ savininkams, Rusijoje besislapstantiems V. Antonovui ir Raimondui Baranauskui už akių skyrė po 10,5 metų laisvės atėmimo bausmę dėl didelės vertės banko turto iššvaistymo.
Pernai lapkritį Vilniaus apygardos teismas buvusiems „Snoro“ savininkams, Rusijoje besislapstantiems V. Antonovui ir Raimondui Baranauskui už akių skyrė po 10,5 metų laisvės atėmimo bausmę dėl didelės vertės banko turto iššvaistymo.
Nuosprendį teismas paskelbė baigęs nagrinėti dar 2019 metais, po kiek daugiau nei septynerius metus trukusio ikiteisminio tyrimo, Generalinės prokuratūros perduotą baudžiamąją bylą.
Nuteistųjų gynėjams apskundus šį nuosprendį kitąmet byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.
V. Antonovas ir A. Baranauskas nuteisti kalėti už aštuonis tyčinius nusikaltimus. V. Antonovas taip pat pripažintas pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi. Abiem kaltinamiesiems taip pat priteista atlyginti 375,18 mln. eurų žalą, konfiskuoti 105 mln. eurų vertės jų nusikalstamu būdu įgyto turto. Jiems išduoti Europos arešto orderiai.
Be to, teismas nurodė areštuoti jų turtą Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, jis taikomas, kol nebus atlyginta priteista žala.
„Snoras“ buvo nacionalizuotas ir jo veikla sustabdyta 2011 metų pabaigoje.
Skelbta, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas pasisavino turto už 509,18 mln. eurų, „Snorui“ ir jo kreditoriams padarė žalos už 466,67 mln. eurų, dar 14,5 mln. eurų iššvaistė.
Didžiosios Britanijos teismai dar 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės išvyko į Rusiją ir ten gavo prieglobstį.
2018 metų kovą Lietuvos prokurorai, rengdamiesi juos teisti už akių, informavo Rusijos Generalinę prokuratūrą apie jiems pareikštus įtarimus, tačiau Rusija atsisakė juos išduoti.
BNS rašė, kad teismo duomenimis, V. Antonovo šeima Rusijoje prašė jį pripažinti mirusiu.
BNS 2022 metais rašė, kad Tarptautinis arbitražo teismas atsisakė nagrinėti Rusijos investuotojų teisių gynimo užsienio šalyse fondo ieškinį prieš Lietuvą – fondas reikalavo priteisti daugiau nei 1 mlrd. eurų V. Antonovo tariamai patirtą žalą dėl žlugusio banko „Snoras“ nacionalizuotų akcijų.
„Snoro“ likvidavimas pratęstas iki kitų metų pabaigos
Vilniaus apygardos teismas gruodžio 9 dieną „Snoro“ bankroto administratorės įmonės „Valnetas“ prašymu žlugusio banko likvidavimo terminą pratęsė dar metams – iki 2026 metų pabaigos, BNS informavo teismas.
„Kadangi likvidavimo procedūros dėl objektyvių priežasčių negalės būti baigtos iki 2025 metų gruodžio 31 dienos, atsakovo („Snoro“ – BNS) bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl įmonių bankroto įstatyme numatyto likvidavimo procedūrų termino pratęsimo“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Pasak jos, teismas, atsižvelgdamas į banko bankroto specifiškumą, kreditorių, turimo bei išieškomo turto mastą ir apimtis bei tai, kad teisminiai procesai nėra baigti, sprendė, kad yra pagrindas prašymą tenkinti.
„Snoro“ administratorius Gintaras Adomonis BNS informavo, kad banko likvidavimo pratęsimas yra standartinė procedūra, jei procese yra neužbaigtų teisinių turto išieškojimo bylų.
„Tokiu atveju administratorius kreipiasi į teismą, prašydamas likvidavimo procesą pratęsti dar metams. Tai ir buvo padaryta „ Snoro“ atveju“, – BNS komentare teigė G. Adomonis.
(be temos)