Pradėtą ikiteisminį tyrimą perduoti specializuoto skyriaus ar Generalinės prokuratūros prokurorui yra įprasta ir dažna praktika, tvirtina prokuratūra.

Anot Generalinės prokuratūros, pradėti ikiteisminiai tyrimai perduodami paaiškėjus tiriamos nusikalstamos veikos sudėtingumui, mastui, didelei žalai ar panašioms aplinkybėms. Tai daroma siekiant užtikrinti objektyvesnį ir kokybiškesnį tyrimą, ši praktika „tarnauja visuomenės interesams“.

Paaiškinti prokurorų pasikeitimo tvarką prokuratūra ėmėsi po penktadienį pasirodžiusio LRT Tyrimų skyriaus straipsnio, kuriame teigiama, kad ikiteisminiame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pasikeitę prokurorai atšaukė anksčiau dirbusių pareigūnų sprendimą surengti kratas buvusio Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko namuose.

Pasak portalo, Vilniaus apylinkės teismas kratą L. Savicko namuose sankcionavo rugpjūčio 14 dieną.

Tuo metu prokuratūra teigia, kad minimas ikiteisminis tyrimas iš Vilniaus apygardos prokuratūros į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą (ONKTD) buvo perduotas rugpjūčio 13 dieną, vėliau tyrimą perėmusiems prokurorams suteiktas specialus statusas.

„Sprendimus dėl konkretaus prokuroro paskyrimo vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui ir prokurorų grupės sudarymo priėmė ONKTD vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša. Specialių prokurorų statusas šiems prokurorams suteiktas rugpjūčio 25 dieną“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Pagal įstatymą, specialų statusą turintiems prokurorams vadovauti gali tik generalinis prokuroras, jo pavaduotojas ar generalinio prokuroro sprendimu paskirtas kitas aukšto rango prokuroras. Šis statusas suteikiamas tam, kad tyrimą vykdantys prokurorai būtų apsaugoti nuo bet kokio poveikio.

„Aptariamu atveju, siekiant išvengti netgi tikėtino poveikio regimybės, aukštesniuoju prokuroru šiam specialiajam prokurorui paskirtas Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras“, – tikino prokuratūra.

Rugpjūtį pranešusi apie dviem prokurorams suteiktą specialų statusą prokuratūra teigė, kad jiems vadovauja „Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras“.

LRT teigimu, tyrimą perėmus specialiems prokurorams, L. Savickas specialiojo liudytojo statusu buvo iškviestas apklausai į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą.

Tuomet L. Savickas tyrėjams apžiūrai pateikė nešiojamąjį kompiuterį ir naudojamą telefoną, o prokurorai paaiškino, kad atlikti kratos nebebuvo prasmės, nes politikas savo noru atnešė tai, ko reikėjo pareigūnams.

FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, su Laisvės partija išrinktas Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.