Lietuvos apeliaciniam teismui ketvirtadienį nepavyko pradėti nagrinėti buvusio sovietų tardytojo Levo Leščičino bylos, nuteisto dėl Piščikų šeimos ištrėmimo į Sibirą.

86 metų nuteistajam ketvirtadienį staiga pasijutus blogai, į teismo pastatą buvo iškviesti greitosios medikai, kurie jį išsivežė. Toliau tęsti bylos nagrinėjimą teismas ketina sausio 22 dieną.

Vilniaus apygardos prokuratūra prašo L.Leščičinui skirti realią laisvės atėmimo bausmę ir skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Tuo metu buvęs milicijos tardytojas L.Leščičinas skundo nerašė.

Vilniaus apygardos teismas jam gegužę skyrė pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę, per šį laikotarpį jis įpareigotas be teismo ar bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios neišvykti iš savo gyvenamosios vietos Trakuose.

Teismas taip pat įpareigojo L.Leščičiną atsiprašyti Šilutės ir Klaipėdos rajone gyvenančių nukentėjusiųjų.

Prokuratūra siūlė kaltinamajam skirti realią aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas nusprendė, kad L.Leščičinas pasmerkė savo praeitį, todėl nėra tikslinga jam skirti laisvės atėmimo bausmę. Jis nusikalto būdamas jauno amžiaus - 24 metų, anot teismo, veikiamas tuometinės santvarkos ir "gyvenimiškos patirties stokos". Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis dalyvavo ištremiant vieną šeimą.

Teismo mano, kad nėra L.Leščičino veiksmus lengvinančių aplinkybių, tačiau atkreipė dėmesį, jog buvęs sovietų milicijos tardytojas "smerkė save ir tuos laikus, jį kamuoja žiaurūs prisiminimai".

Nuosprendyje taip pat kalbama apie tai, kad šalies kompetentingos institucijos nesiėmė priemonių, kad L.Leščičino byla būtų ištirta per kuo įmanomai trumpesnį laiką - trijų tomų byla buvo tiriama trejus metus. Todėl buvo pažeista kaltinamojo teisė į kiek įmanoma trumpesnį procesą.

L.Leščičinas buvo apkaltintas tuo, kad 1951 metais namų Ukmergės rajone prievarta išvarė Stasį ir Stefaniją Piščikus su šešiais vaikais, nuvežė į Jonavą, kur perdavė ešalono viršininkui. Piščikų šeima buvo ištremta į Tomsko sritį, kur žuvo tėvas ir viena dukra. Dabar gyvi likę keturi šios bylos nukentėjusieji.

Pasak istorikės Dalios Balkytės, kuri buvo apklausta teisme, byloje yra dokumentai, kurie liudija, kad L.Leščičinas šeimos trėmimo metu pasirašė apklausos lapą, taip pat šeimą pristatė į ešeloną. Šie dokumentai išliko iki šių dienų ir tapo baudžiamosios bylos įrodymu.

Baudžiamojo kodekso 102 straipsnis už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų.