Nukentėjusiuoju byloje dėl piketo prie namų pripažintas Generalinės prokuratūros prokuroras Irmantas Mikelionis sunkiai pasiekiamas teismui – bylą nagrinėjantis teisėjas sako, kad teko net rašyti raštus, kad užtikrintų nukentėjusiojo dalyvavimą procese.

Ilgametis organizuotų nusikaltimų ir korupcijos bylų prokuroras I. Mikelionis rugsėjį priimtu įsakymu išsiųstas dirbti į Moldovą, jis padės šiai šaliai kovoti su šiais nusikaltimais. Lietuvos pareigūnas ten dirbs dvejus metus.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvę parlamentarai „tvarkiečiai“ Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas teisiami dėl piketo prie I. Mikelionio namų – jiems pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai.

„Taip, sunku buvo gauti jo kontaktus Moldovoje. Sekretorė paskambino į prokuratūrą daugybe telefonų numerių – nė vienu kontaktu I. Mikeliono telefono negavo, niekas nenorėjo duoti. Nieko neįvyko, kol neparašėme rašto generaliniam prokurorui“, – BNS sakė bylą nagrinėjantis teisėjas Audrius Cininas.

Po to Generalinė prokuratūra gavo I. Mikelionio laišką, kad apklausti jį nuotoliniu būdu nėra galimybių.

Teismas paskyrė posėdį gruodžio 11 dieną. I. Mikelionis pranešė, kad gruodžio 11 dieną atvyks, jeigu Generalinė prokuratūra leis.

„Kiekviename pasiūlyme gauname išlygą“, – stebėjosi teisėjas. Jis sakė, kad teismui šioje byloje užkrauta našta ieškant nukentėjusiojo.

Generalinė prokuratūra sako, kad ji stengėsi bendradarbiauti.

„Prokuratūra neturi jokio intereso nesuteikti teismui reikiamos kontaktinės informacijos ir minėtoje situacijos siekė padaryti viską, kad prokuroro I. Mikelionio apklausa teisme įvyktų laikantis visų reikalavimų, kurie yra taikomi vaizdo konferencijų būdu vykdomoms apklausoms. Tam tikri susisiekimo telefonu su prokuroru trikdžiai galimai susiję tik su techniniais jo darbo vietos Moldovoje įrengimo klausimais. Turimomis žiniomis, prokuroras su teismu bendravo elektroniniu paštu“, – BNS teigė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.  ​

​Šioje byloje jau apklausti abu kaltinamieji – K. Komskis ir V. Vasiliauskas, abu parodymus davė pirmadienį vykusiame teismo posėdyje.

Kaip anksčiau, jie savo kaltę neigė ir sako nepagrįstai yra persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.

„Mes kritikavome prokuratūrą, bet jokio spaudimo nedarėme“, – duodamas parodymus teismui sakė K. Komskis.

Piketas prie I. Mikelionio namų vyko 2016 metų kovą.

K. Komskis pasakojo, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje prieš tai vyko pasitarimas apie prokuratūros darbą. „Tvarkiečiai“ stebėjosi, kad į žiniasklaidą iš teisėsaugos institucijų nuteka daug informacijos.

„Aš buvau Antikorupcijos komisijoje, mes mažiau žinojome, negu žiniasklaida. Mes gaudavome informaciją po 2–3 savaičių, o žiniasklaidoje ji jau buvo. STT kontroliavo I. Mikelionis. Žinojome, kad baigiasi jo kadencija. Nusprendėme rengti piketą prie jo namo, žiniasklaidoje buvo daug skelbta apie jo įsigijimą. Dėl to piketą prie jo namo. Mes sakėme aiškiai, kad ne dėl kokios bylos rengiame, bet norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad tas žmogus negali toliau eiti pareigų. Parvažiavo I. Mikelionio žmona su vaiku, mes tada nežinojome, kad čia jo šeima. Po to pabuvom gal penkias minutes ir baigėme piketą“, – teismui sakė K. Komskis.

Teisėjas jo klausė, ką jis norėjo pasakyti laikydamas rankose plakatą „Mikelioni, tramdyk STT“.

K. Komskis sakė manęs, kad žiniasklaidai iš STT nutekėjo daug informacijos, o I. Mikelionis, vadovavęs prokuratūros skyriui, kuris kontroliavo STT bylas, turėjo tai sužiūrėti.

„Mes nesitikėjome nieko, norėjome tik atkreipti visuomenės dėmesį. Nebuvo muzikų jokių, tik atkreipti visuomenės dėmesį“, – kalbėjo K. Komskis.

A. Cinino paklaustas, kaip gali pakomentuoti kaltinimą, kad trukdė vykdyti teisingumą, kaltinamasis pareiškė, jog toks kaltinimas yra absurdiškas.

Kitas kaltinamasis V. Vasiliauskas duodamas parodymus sakė, kad nepažeidė nė vieno šalyje galiojančio įstatymo, o šis įsitikinimas sustiprėjo susipažinus su byla.

„Aš nesu ir niekad nebuvau „Tvarkos ir teisingumo“ narys. Teiginys, kad pikete dalyvavau norėdamas pakreipti R. Pakso bylą palankia linkme, neturi nė mažiausio pagrindo“, – sakė V. Vasiliauskas.  

Anot jo, daug metų dirbęs žurnalistu, žino žurnalistų galimybes ir darbo metodus, todėl mano, kad žurnalistai paskelbti informacijos be STT ir prokuratūros pagalbos negalėjo.

„Iškilo klausimas, kur žiūri Generalinė prokuratūra, kodėl ji leidžia savivaliauti STT. Labai spontaniškai buvo priimtas sprendimas dėl piketo, nebuvo jokio plano, tik savanoriai pikete dalyvavo. Aš savo noru dalyvavau, buvau pasipiktinęs STT veiksmais ir Generalinės prokuratūros neveiklumu“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kaltinamieji piktinosi jiems inkriminuojamu pasakymu, kad sukėlė nepatogumo jausmą prokurorui ir jo šeimai, nes įvykio vietoje buvo gal trys policijos ekipažai, o žurnalistų buvo daugiau nei piketuotojų.

„Didelis teisinis nesusipratimas ir absurdas, kad mes, taikaus piketo dalyviai esame patraukti atsakomybėn. Mes pasinaudojome teise. Ar yra skirtumas tarp abstrakčios kritikos ir trukdymo jų darbui? Šis uždavinys Generalinei prokuratūrai per sunkus, ji neskiria, labai gaila“, – apgailestavo kaltinamieji.

Kitas posėdis vyks gruodžio 11 dieną.

Baudžiamojoje byloje V. Vasiliauskui ir K. Komskiui pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šiame pikete dalyvavo ir dabartinis Seimo narys Petras Gražulis. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis buvo kreipęsis dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo, tačiau parlamentas nesutiko panaikinti „tvarkiečio“ imuniteto.

„Tvarkiečiai“ P. Gražulis, K. Komskis  ir V. Vasiliauskas 2016 metų kovą piketu reagavo į I. Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Kaltinamajame akte rašoma, kad piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas prokuroro šeimai.

Iš šių protesto dalyvių Seimo nariu buvo perrinktas ir teisinę neliečiamybę turi tik P. Gražulis, tad be Seimo leidimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę. Seimo narys šioje byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.