Teismas įvardijo Bartoševičiaus nuosprendžio motyvus

Penktadienį teismo išplatintame pranešime nurodoma, kokiais motyvais rėmėsi apkaltinamąjį nuosprendį priėmę teisėjai.

„Nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai savo parodymuose kalba apie tas pačias įvykių vietas, tuos pačius laikotarpius ir mini tik vieną asmenį – K. Bartoševičių. Jokių kitų asmenų, kurie būtų darę nusikalstamas veikas prieš nepilnamečius, nė vienas nukentėjusysis ar nepilnametis liudytojas nenurodė.

Tai, kad visi jie parodymus pateikė savaip, akcentuodami būtent jiems reikšmingas aplinkybes, rodo skirtingą vaikų suvokimą ir įvykių atgaminimą, apie ką pasisakė ir ekspertai“, – nurodo teismas.

Kristijono Bartoševičiaus byla: nuosprendžio skelbimas

Panevėžio apygardos teismo pranešime spaudai teigiama, kad kaltinamojo K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas kėlė abejones dėl nukentėjusiesiems nepilnamečiams atliktų psichiatrijos-psichologijos ekspertizių patikimumo, tačiau teisėjai neįžvelgė pagrindo, kodėl galima būtų nepasitikėti minėtomis išvadomis.

„Teismas pažymėjo, kad ekspertizes atliko kompetentingos ekspertės, kurios patvirtino savo išvadas teismo posėdžiuose, atsakė į visus proceso dalyvių keltus klausimus. Todėl teismas pritarė ekspertinėms nuomonėms dėl nepilnamečiams nukentėjusiesiems konstatuotų sveikatos sutrikdymo faktų ir dydžio ir atmetė kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus dėl ekspertizių nepatikimumo“, – teigiama teismo pranešime.

Teismas pažymėjo, kad ekspertizes atliko kompetentingos ekspertės, kurios patvirtino savo išvadas teismo posėdžiuose, atsakė į visus proceso dalyvių keltus klausimus.

Teismas taip pat priminė, kad prokuratūra prašė K. Bartoševičiui be laisvės atėmimo bausmės skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 metus po bausmės atlikimo dirbti su vaikais. Tačiau teismas nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, jog asmenims, pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus, draudžiama užsiimti veikla, susijusia su mažamečiais ir nepilnamečiais asmenimis.

„Tai reiškia, kad K. Bartoševičius įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui su vaikais dirbti negalės. Todėl, teismo įsitikinimu, prokuroro prašytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų perteklinis“, – nurodo teismas.

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas ketvirtadienį K. Bartoševičių pripažino kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, skyrė jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Prokuratūra siekė, kad 37 metų K. Bartoševičius būtų pripažintas kaltu dėl dviejų vaikų seksualinio prievartavimo epizodų, keturių epizodų dėl jaunesnių negu 16 metų amžiaus asmenų tvirkinimo ir keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Teismas K. Bartoševičių pripažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nustatyta, kad kaltinamasis vaikus tvirkino, būdamas Seimo nariu.

Šis teismo sprendimas dar neįsigaliojo, jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

K. Bartoševičius su nuosprendžiu nesutinka. Nuteistojo advokatas O. Šibkovas teigia, kad byloje bus teikiamas apeliacinis skundas.

Ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu baigtas 2023 m. liepą, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus buvo perduota teismui.

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių pranešė 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Portalas „delfi“ skelbė, kad galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Viešai skelbiama, kad 2012-2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktoriumi, 2018-2019 m. jis buvo Kauno Veršvų gimnazijos mokytoju.

Šiame straipsnyje:

Kristijonas Bartoševičius

nuosprendis

motyvai