Sukčiai iš gyventojų praėjusį penktadienį išviliojo 12,5 tūkst., ketvirtadienį – 12 tūkst., trečiadienį – 50 tūkst. eurų. Tokie pranešimai policijai – kasdienybė. Žmonės praranda milijonus, o kalbėtis su telefoniniais sukčiais, dažniausiai rusiškai, teko daugeliui.

„Ir mano žmonai yra skambinę, ir mamai, visiems yra skambinę. Paskambino, kalbėjo rusų kalba, padiktavo numerio galą, paklausė, ar dar reikalingas tas numeris. Pasakiau, kad daugiau neskambintų, nes paskambinsiu į policiją. Atskiriu sukčius“, – tikino vyriškis.

Pasakiau, kad daugiau neskambintų, nes paskambinsiu į policiją.

„Nuolat tenka susidurti – skambinėja, siūlo įvairias paslaugas, investavimą, apie kriptovaliutas, kai jos būna ant bangos, bando tuo pasinaudoti“, – sakė kitas.

„Tvarkiausi namus, išmečiau dalį dokumentų, maniau, kad viską suplėšiau, o po kelių dienų paskambino, sakė iš policijos komisariato – radome jūsų pamestus dokumentus. Atrodė labai realistiška, taip sutapo. Bet perspaudė prašydami duomenų, prisijungimų patvirtinimo ir panašiai“, – pasakojo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Reikia gaudyti tą grupę ir susekti“, – teigė vyriškis.

Sukčius susekti institucijos bando.

„Kova yra tikrai sudėtinga, tačiau yra gerų žinių, kad pavyksta pagauti“, – tvirtino Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.

Teisėsaugai pavyko sučiupti du sukčius. Į teisiamųjų suolą sės 30 metų Baltarusijos pilietis bei 20 metų Ukrainos pilietis. Jie sulaikyti, kai atvyko pasiimti išviliotų grynųjų.

„Pernai vos per savaitę nukentėjo net 42 asmenys bei dvi įmonės, o nusikaltėlių grobiu tapo beveik 315 tūkst. eurų“, – aiškino prokuroras Edvinas Iliukas.

Telefoniniai sukčiai dažniausiai kalba rusiškai ir dirba ne po vieną.

„Įtariamas nusikalstamas veikas vykdo gerai organizuota grupė. Ji grynina pinigus Lietuvoje, perveda į užsienio bankus, įgytus grynuosius konvertuoja į kriptovaliutą“, – teigė E. Iliukas.

Jie dirba iš biurų, dažniausiai įkurtų Azijoje ar Baltarusijoje.

„Iš globalių tendencijų žinome, kad tai – dideli skambučių centrai“, – pasakojo E. Lukošienė.

Nuo pernai balandžio prokurorai tiria dvi panašias, didelio masto telefoninio sukčiavimo bylas, kuriose – 150 nukentėjusių lietuvių.

„Išviliojo iš žmonių pinigus, korteles su PIN kodais bei asmens duomenis. Būdų yra pačių įvairiausių. Jie, be abejo, tobulėja, prisitaiko“, – tvirtino E. Lukošienė.

Paskambinę prisistato bankais, telekomunikacijų įmonėmis, „Google“ darbuotojais ar net policija. Dažnai pasakoja, kad į jus taikosi sukčiai, o skambinantys esą bando padėti.

„Sudaro įspūdį, kad jie nukentėjusiems nori padėti, todėl žmonės, patikėję apgaule, atskleidžia savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis“, – aiškino E. Iliukas.

Apsigauna ir įmonės – jas telefoniniai sukčiai dažnai atakuoja vaizdo skambučiais, pasitelkdami dirbtinį intelektą.

„Pakeičia, pavyzdžiui, įmonės vadovo veidą. Įmonės, kaip ir gyventojai, gali būti sukčių taikinys. Finansų darbuotojas, atliekantis pavedimus, gauna vaizdo skambutį ir mano, kad kalba su vadovu, bet tai nėra įmonės vadovas“, – pasakojo E. Lukošienė.

Bankai sustabdo apie 60 procentų pinigų pervedimų sukčiams, jeigu nukentėjusieji kreipiasi iškart.

„Per praėjusį ketvirtį sukčiai kėsinosi išvilioti 20 milijonų. Džiugu, kad pavyko tik 7 milijonus, o apsaugoti dar 13 milijonų“, – tikino E. Lukošienė.

Pastebima, kad sukčiai vis geriau įvaldo manipuliaciją ir įtaigą. Su aukomis kartais bendrauja net po kelias dienas, įtikina jų su niekuo kitu nebendrauti. Spėjama, kad jie apmokomi ir specialiai ruošiami šiam nelegaliam darbui, vėliau įdarbinami dideliuose skambučių centruose.