„VAISINGUMO KLINIKOS“ BYLA BAIGTA: VALSTYBEI ATITEKO DAUGIAU NEI PUSĖ MILIJONO EURŲ

Daugiau nei trejus metus trukusi „Vaisingumo klinikos“ byla dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo baigta – valstybei atiteko daugiau nei 500 tūkst. eurų –  visi kaltinamieji sumokėjo jiems paskirtas baudas, o teisėsaugos pareigūnai pasiekė, kad valstybei būtų sumokėta beveik 360 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių.

Balandžio pradžioje buvęs „Vaisingumo klinikos“ vadovas Algirdas Usonis, prezidento Algirdo Mykolo Brazausko žentas, teismo buvo pripažintas apgaulingai organizavęs šios įmonės finansinės apskaitos tvarkymą ir neteisingai teikęs duomenis apie pajamas ir pelną, jam skirta 34 tūkstančių 800 eurų bauda.

Klaipėdos apygardos teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, jo teisinė galia prilygsta nuosprendžiui. Baudžiamasis įsakymas priimamas, nerengiant žodinių teismo posėdžių ir kaltinamiesiems neneigiant savo kaltės.

Buvęs „Vaisingumo klinikos“ finansų direktorius Algirdas Šakinis tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl tokių pačių nusikaltimų, kaip ir A. Usonis, jam skirta 34 tūkstančių 300 eurų bauda.

Tuo metu Lietuvos, JAV ir Izraelio bendrovei „Vaisingumo klinika“ paskirta 90 tūkstančių eurų bauda.

Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų, jei yra neapskundžiamas.

Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė Eltą informavo, kad teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo praeitą savaitę, balandžio 22 dieną, teismas gavo dokumentus, kad minėtos baudos sumokėtos.

Devynių darbuotojų, kurie padėjo apgaulingai tvarkyti įmonės apskaitą, atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo baigti anksčiau, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visi šie asmenys sumokėjo 2000-2750 eurų įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Anot prokuratūros, tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, jog vadovaujančias pareigas įmonėje užėmę asmenys, siekdami išvengti mokesčių ir veikdami pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos planą, atsakingiems už pinigų priėmimą darbuotojams buvo nurodę neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą dalies iš pacientų gautų pajamų.

Skaičiuojama, kad įmonės filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje dirbantys 9 darbuotojai laikotarpiu nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų vasario apskaitoje galėjo neužregistruoti daugiau nei 711 tūkst. eurų, gautų už pacientams suteiktas paslaugas.

Atliekant tyrimą buvo gauta duomenų, jog iš minėtų neapskaitytų pinigų bendrovės darbuotojams kiek daugiau nei dvejus metus grynais pinigais buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis. Tyrimo duomenimis, darbuotojams tokiu būdu galėjo būti išmokėta atlyginimų už daugiau nei pusę milijono eurų.

Remiantis teisėsaugos pareigūnų surinktais duomenimis, tikrovės neatitinkantys duomenys apie minėtos bendrovės 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. pajamas, pelną bei turtą buvo įrašyti į deklaracijas ir pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Dėl to, manoma, buvo išvengta sumokėti bendrai beveik 360 tūkst. eurų privalomų mokesčių.

„Jie padengė visus ieškinius „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Procesas ir taip užtruko ir jis būtų dar labiau užtrukęs, jeigu būtų kliūtys priimti baudžiamuosius įsakymus“, – Eltai sakė tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Jevgenijus Michailovskij.

„Vokeliai“ atsirado suprastėjus veiklos rezultatams

Įsiteisėjusiame baudžiamajame įsakyme rašoma, kad 2018 m. pabaigoje įmonės veiklos rezultatai pablogėjo, todėl A. Usonis ir A. Šakinis kartu nusprendė darbo užmokestį mokėti neįtraukiant jo į apskaitą.

A. Usonis nurodė Vilniaus padalinio darbuotojoms T. G. ir S. M. už įmonės suteiktas paslaugas gautų grynųjų pinigų neregistruoti kasos aparatu, o sudėti į dokumentų įmautę ir atiduoti darbo pabaigoje. Kartu su pinigais darbuotojos palikdavo raštelį, kuriame buvo nurodyta data, suteikta paslauga ir gauta pinigų suma.

Apie 20–35 proc. šios sumos buvo skiriama gydytojų darbo užmokesčiui sumokėti. Kitiems įmonės darbuotojams neatvaizduojant apskaitoje buvo mokama apie 100 eurų per mėnesį. A. Usonis neoficialias algas mokėjo Vilniaus padalinio darbuotojams, o A. Šakinis – Kauno padalinio darbuotojams. Klaipėdos padalinyje kasoje neužfiksuotus pinigus A. Usoniui kartą per mėnesį perduodavo administratorės E. B. ir E. S.. Klaipėdos padalinyje jis per mėnesį gaudavo nuo 6 000 iki 13 000 eurų į apskaitą neįtrauktų pinigų. Kartu su pinigais darbuotojos perduodavo atliktų darbų ir gautų pinigų sąrašą.

Klaipėdos padalinyje dirbusiems gydytojams ir darbuotojams į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį kaltinamasis apskaičiuodavo ir išmokėdavo tokiu pat principu kaip ir Vilniaus padalinyje. Kauno padalinyje į apskaitą neįtrauktas pajamas paimdavo ir į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį mokėdavo finansų direktorius A. Šakinis, Kauno padalinyje jis per mėnesį gaudavo nuo 10 000 iki 14 000 eurų į apskaitą neįtrauktų pinigų.

Klaipėdos padalinio darbuotojams neoficialiems atlyginimams išmokėti buvo skiriama ne mažiau kaip 6 000 eurų per mėnesį, Vilniaus darbuotojams – ne mažiau kaip 10 000 eurų, o Kauno darbuotojams – ne mažiau kaip 5 000 eurų per mėnesį.

Kauno filiale akušere-registratore dirbanti moteris V. J. per apklausą pareigūnams pasakojo, kad klinikoje atsiskaitymas banko kortele negalimas. Pacientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kuriuos registratorės užfiksuodavo kasos aparatu.

Darbo pradžioje V. J. visus gautus pinigus registruodavo kasos aparatu, tačiau netrukus finansų direktoriaus nurodymu dalies gautų pinigų neberegistravo.

Nuo to laiko V. J. tais atvejais, kai pacientai apsilankydavo klinikoje ne pirmą kartą ir nereikalaudavo kasos kvito, sumokėtų grynųjų pinigų neužfiksuodavo kasos aparatu. Į apskaitą neįtrauktas pinigus V. J. padėdavo kasos aparate į stalčių, o darbo pabaigoje nunešdavo į 8 kabinetą ir padėdavo į spintą.

A. Ufarto/BNS nuotr.

Kartu su pinigais ji padėdavo gydytojo konsultacijos lapelius, kuriuose „varnele“ pažymėdavo sumas, neužfiksuotas kasos aparatu, tam, kad finansų direktorius galėtų tvarkyti neužfiksuotų pinigų apskaitą. Taip pat elgėsi ir jos kolegės. V. J. už pusę etato gaudavo per mėnesį 310 eurų, jie buvo pervedami į banko sąskaitą, papildomai vokelyje gaudavo nuo 100 iki 300 eurų

Gydytoja-ginekologė pareigūnams pasakojo, kad darbo užmokestį – 700 eurų – neatskaičius mokesčių, gaudavo pavedimu į banko sąskaitą, 2018 m. pabaigoje susitarė su direktoriumi A. Usoniu, kad jai bus mokamas priedas prie atlyginimo – paskatinimas grynaisiais pinigais, užklijuotame vokelyje gaudavo 120-400 eurų. Vokelį jai perduodavo arba rasdavo padėtą darbo kabinete ant stalo.

Kita gydytoja-ginekologė taip pat nurodė, kad jai buvo mokamas priedas prie atlyginimo grynaisiais pinigais – nuo 100 iki 300 eurų. Tuo metu akušerė-ginekologė pasakojo, kad jos darbo sutartyje buvo numatytas atlyginimas – 550 eurų neatskaičius mokesčių. 2019 metais ji susitarė su A. Usoniu dėl paskatinimo, priedo prie atlyginimo mokėjimo grynaisiais pinigais. Mažiausiais priedas prie atlyginimo grynaisiais pinigais buvo apie 50 eurų, o didžiausias – apie 280 eurų. Pinigus užklijuotame voke jai perduodavo arba kažkas padėdavo kabinete ant darbo stalo.

Pareigūnai per tyrimą apklausė ir „Vaisingumo klinikos“ pacientes. Viena jų nurodė, kad nuo 2019 metų vasario mėn. lankėsi Kauno filiale. Dalį procedūrų ir apsilankymų kompensavo valstybė, už kitą dalį sumokėjo pati. 2019 metais lankėsi klinikos filiale Vilniuje, už atliktas procedūras sumokėjo ne mažiau kaip 400 eurų, taip pat pirko vaistus, už kuriuos sumokėjo ne mažiau kaip 900 eurų.

Klinikos Kauno filiale per visą gydymosi laikotarpį nuo 2019 metais sumokėjo ne mažiau kaip 1 000 eurų. Už suteiktas paslaugas tiek Kaune, tiek Vilniuje mokėjo tik grynaisiais pinigais, atsiskaitydavo klinikos administracijoje, pinigus perduodavo administratorei, niekada negavo kasos kvito.

Slapti pirkėjai iš teisėsaugos ir teismų sankcijos

Klaipėdos apygardos teismas 2020 metais priimtomis nutartimis leido atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus: slapta patekti į UAB „Vaisingumo klinikos“ Klaipėdos, Kauno, Vilniaus padalinių patalpas, siekiant atlikti jų apžiūrą, paimti apskaitos dokumentus ir kitus tyrimui reikšmingus daiktus. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad E. B. ir E. S. perduoda direktoriui A. Usoniui pinigus, gautus iš klientų už jiems suteiktas paslaugas.

Taip pat buvo užfiksuota, kad Klaipėdos padalinyje registratūroje darbuotojos V. P., E. S. ir E. B. iš pacientų gautus pinigus ne visada užfiksuodavo kasos aparatu. Pareigūnai, išanalizavę vaizdo įrašus, nustatė, kad įmonės Klaipėdos filialo darbuotojai, pavyzdžiui, 2020 m. gruodžio mėn. į apskaitą įtraukė paslaugų už 4 276 eurų sumą, o neįtraukė už 4 342 eurų sumą, o nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. į apskaitą įtraukė paslaugų už 12 781 eurų sumą, o neįtraukė už 14 068 eurų sumą.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi leido slapta patekti į bendrovės Klaipėdos padalinio patalpas, slapta apžiūrėti užsakymus, apskaitos dokumentus, atsiskaitymo lapelius, kitus tyrimui reikšmingus dokumentus.

2020 m. liepos 7 d. Klaipėdos filiale buvo atliktas slaptas paslaugų pirkimas: registratūroje kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusį asmenį pasitiko registratorė E. S., už suteiktas paslaugas paėmė 100 eurų kupiūrą, rakteliu atrakino ir atidarė kasos aparato stalčių, įdėjo pinigus, atidavė 10 eurų grąžą, tačiau sumokėtų pinigų neužfiksavo kasos aparatu ir slaptam pirkėjui nedavė kasos aparato kvito.

Teisėsauga apie pradėtą tyrimą paskelbė 2021 m. vasarį. Tuomet, atlikus apie pusšimtį kratų, rasta 500 tūkst. eurų grynųjų pinigų, pareigūnai demonstravo tai patvirtinančią filmuotą medžiagą – ant grindų paklotus pluoštų eurų banknotų. Pranešta, kad sulaikyti devyni asmenys, tarp jų – vadovai, iš viso įtarimai pareikšti 12 asmenų.

Kaip pranešė policija, ikiteisminiame tyrime buvo atliktos kratos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančiose įmonės patalpose, sulaikytų asmenų gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėse bei kitur.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyrius, jį atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai drauge su Kriminalinės policijos biuro, Kauno apskrities policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais.

Šiemet sausį pranešta, kad bendrovei vadovauti paskirtas Arturas Nastartavičius, o trijuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – veikiančios klinikos nuo šiol vadinsis „Medicijos“ vardu.