Režisierės Giedrės Beinoriūtės filmus Klaipėdos rajono Gargždų gyventojai žiūrės nemokamai.
Spalio 23-iąją 11 val. Gargždų „Minijos“ kino teatre lietuviško kino gerbėjams G.Beinoriūtė pristatys prieš porą metų sukurtą ir jau ne vieną apdovanojimą pelniusį dokumentinį-animacinį filmą „Gyveno senelis ir bobutė“. Taip pat gargždiškiams bus parodytas 2002-aisiais pasirodžiusi jos dokumentinė juosta „Troleibusų miestas“.
Nuo spalio 22-osios iki lapkričio 26-osios Jurbarke, šio rajono Smalininkų ir Viešvilės miesteliuose, Gargžduose, Rokiškyje, Raseiniuose, Šilutėje ir Varėnoje vyksiantis jaunos kino režisierės kūrybos turas - tai studijos „Monoklis“ projektas, kuriuo siekiama profesionalaus meno sklaidos regionuose. Projektą iš dalies finansuoja Kultūros rėmimo fondas, todėl filmai bus rodomi nemokamai.
„Turas po Lietuvą - tai ne tik galimybė pristatyti savo kūrybą, bet ir proga geriau pažinti žiūrovą, gyvenantį mažesniame mieste ar miestelyje. Tikiuosi, kad mums pavyks užmegzti dialogą kino kalba“, - sakė režisierė G.Beinoriūtė.
Jos dokumentiniame-animaciniame filme „Gyveno senelis ir bobutė“ pasakojama apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Skaudus Lietuvos istorijos etapas juostoje perteiktas asmeniškai, pasitelkiant pasakos žanrą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus. Istorijos pasakotoja - maža mergaitė, kuri savaip supranta ir įsivaizduoja anų metų įvykius.
Filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ apdovanotas Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija, 2007-aisiais pripažintas geriausiu lietuvišku dokumentiniu filmu, taip pat yra gavęs tarptautinių festivalių Ukrainoje, Baltarusijoje, Kanadoje ir Lietuvoje prizus.
Dokumentinio filmo „Troleibusų miestas“ herojai - visuomeninio transporto kontrolieriai ir „zuikiai“. Bilietų tikrintojai ir sugautieji atsiduria konfliktinėse situacijose, kuriose atsiskleidžia socialinės ir net egzistencinės problemos.
Šių filmų režisierė G.Beinoriūtė gimė 1976-aisiais Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo televizijos režisūrą. Dar studijų metais ji filmavosi LTV seriale „Atžalos“, baigusi mokslus 2003-iaisiais dirbo režisieriaus Šarūno Barto asistente kuriant filmą „Septyni nematomi žmonės“, 2004-aisiais - režisieriaus Arūno Matelio asistente filmuojant „Prieš išskrendant į žemę“. Nuo 2004-ųjų G.Beinoriūtė yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė, be jau minėtųjų, sukūrė filmus „Mano vienišos draugės” (1997), „Mama, tėtė, brolis, sesė” (1999), „Egzistencija” (2004), „Vulkanovka. Po didžiojo kino” (2005), „Balkonas” (2008).
Naujausi komentarai