Akmenėlių dvare bus pagerbtas S. Ušinsko atminimas | Diena.lt

AKMENĖLIŲ DVARE BUS PAGERBTAS S. UŠINSKO ATMINIMAS

  • 1

Liepos 20 d. švęsime Stasio Ušinsko 115-ąsias gimimo metines. Visi neabejingi Lietuvos kultūrai žmonės kviečiame atvykti pagerbti jo atminimo į iškilmes Akmenėlių dvare liepos 20 d. 18 val.

Ši iškili asmenybė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos meno istorijoje: tapytojas avangardistas, studijavęs Paryžiuje, padėjęs pagrindus Lietuvos vitražo mokyklai, Lėlių teatrui, yra pirmojo marionečių garsinio filmo “Storulio sapnas” autorius, užpatentavęs savo marionetes JAV.

Ilgą laiką nepelnytai buvęs šešėlyje, jis vertas kur kas didesnio dėmesio, nes visada žengė priekyje visų, daug ką darydamas pirmas, nevengdamas eksperimentuoti, atrasti, tuo pačiu būdamas puikiu pedagogu, išugdžiusiu iškiliausius Lietuvos menininkus, vitražistus, monumentalistus, tapytojus.

Nuo šiol jo vardas bus tinkamai pagerbtas gimtinėje.

Lai garsas apie S. Ušinską pasiekia atokiausius Lietuvos kampelius ir kelia pasididžiavimą šiuo Žiemgalos sūnumi.

Paminklo S. Ušinskui Akmenėlių dvare autorius - skulptorius Danielius Sodeika, o marionetė Arkliukas atspindi ir turi didžiojo artdeko menininko charakteringiausius kūrybos bruožus. Meno kūrinyje labai svarbu momentinė asociacija ir autoriaus stilistikos identifikavimas, o būtent marionetės yra unikalus S.Ušinsko skiriamasis ženklas, joms būdingas savitumas, nesupainiojamas su niekuo.

Todėl skulptoriaus pasirinkimas buvo neatsitiktinis.

Atsižvelgiant į vietą, kurioje stovės D. Sodeikos skulptūra, čia labai svarbus santykis su supančia aplinka. Kadangi tai dvaras, kuriame laikomi žirgai, Arkliukas organiškai taps jo dalimi bei ženklu.

Skulptorius jautriai atsižvelgė į skulptūros mastelį, planuodamas jos dydį. Tai turėtų būti vaikams pasiekiamas aukštis, kad galima būtų ant jo užlipti “pajoti”, kaip jo spektaklio “Silvestras Dūdelė” personažas, kad skulptūra būtų betarpiška. Tuo pačiu medžiaga, iš kurios bus daroma, betonas, turi platų panaudojimo spektrą: į jį galima dėti pigmento, suteikiant spalvą, nušlifuoti kaip teracą, dėti priedus, išgaunant įdomias tekstūras ir granito, marmuro įspūdį.

Betonas jautriai atkartoja skulptūrinius niuansus, jis puikiai tinkamas lauko skulptūroms (Kauno meno mokyklos tvoros pelėdos, tarpukario Kauno Ramovės skulptūros, Banko pastato figūrinė kompozicija). Dvaruose daugybė parko skulptūrų buvo iš betono. Tai medžiaga, naudojama nuo Romos imperijos laikų.

Skulptorius nori kiek įmanoma labiau priartinti meno kūrinį prie originalo, panaudoti spyruoklių motyvą, kurios yra S.Ušinsko išradimas marionetėse, praplėtęs jų funkciją ir išraiškingumą.

Postamentas neturėtų atskirti meno kūrinio nuo žiūrovo, o tik palengvintų betarpišką sąlytį, vaikams suteiktų galimybę prieiti, liesti ir teiktų džiaugsmą. Visiems be išimties.

Tai bus pirmasis ir vienintelis toks kūrinys Lietuvoje, skirtas marionetei bei vienas iš nedaugelio, esančių pasaulyje.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

supratom

, kad ''organizatoriai'' iš marionečių teatro ........... arklio dar nenupirko , o eurus jau pragėrė

SUSIJUSIOS NAUJIENOS