„Labai svarbus klausimas, kuris man aktualus ir aš mačiau jį kaip vieną iš galimybių spręsti tą susidariusią situaciją, yra dirbtinio intelekto invazija į kūrybą, į autoriaus teises ir čia mes beveik neturime padarytų didelių darbų, o tikrai reikia tą klausimą spręsti politiniu lygiu“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo A. Brokas.

„Jau šiandien mes turime situaciją, kai autoriai sparčiai naudojasi tobulėjančiais dirbtinio intelekto įrankiais, šiuo atveju mano kompetencijos irgi yra didelės. Manau, kad tikrai galėsiu pasiūlyti, kaip tuos klausimus galima būtų spręsti ateity“, – teigė jis.

Anot A. Broko, uždavinių Kultūros ministerijoje – be galo daug. Jo teigimu, vos paskirti naujieji viceministrai pradėjo „aktyviai darbuotis“.

Antradienį laikinai kultūros ministrės pareigas einanti švietimo ministrė Raminta Popovienė paskyrė tris viceministrus – Anną Kuznecovienę, Renatą Kurmin ir A. Broką.

Pastarasis viceministras sakė, kad šias pareigas sutiko eiti suprasdamas, jog suradus nuolatinį ministerijos vadovą, jam gali tekti jas palikti.

„Bet čia buvo mano argumentas, kad atsisakęs priimti šitą iššūkį aš turbūt žiūrėdamas į veidrodį jausčiausi blogiau to nepadaręs“, – teigė A. Brokas.

A. Broko paskyrimas viceministru sukėlė įvairių klausimų viešojoje erdvėje. Pats viceministras dar kartą patvirtino dirbti Kultūros ministerijoje pasisiūlęs pats bei pabrėžė, kad procese nedalyvavo „Nemuno aušra“.

„Tai aš niekada nesakiau, kad aš nepažįstu pono (Remigijaus – BNS) Žemaitaičio, bet aš visą laiką teigiau, kad tai ne jis buvo tas žmogus, kuris mane pasiūlė ar inicijavo ateiti į šį postą, nes prieš dvejus metus įvykusi šita istorija nelabai turėjo netgi tokio įvykių ryšio tarp savęs“, – tikino viceministras.

BNS rašė, kad A. Brokas sakė pažįstantis „aušriečių“ lyderį R. Žemaitaitį „iš kažkokio bendro lauko“, tačiau galimu įsitraukimu į kultūros politikos formavimą susidomėjęs kultūrininkams ėmus protestuoti.

Komentuodamas feisbuke pasirodžiusį įrašą, kuriame jis fotografuoja R. Žemaitaitį, A. Brokas teigė, kad tai įvyko renginyje, kur jis buvo tik svečias, o fotosesija – viena iš svečiams siūlomų atrakcijų.

A. Brokas žiniasklaidos dėmesio sulaukė ir dėl darbo Europos darnaus žmogaus institute, kur buvo pristatomas ritmologu. Ritmologija tiria ritmiškų procesų poveikį gyviems organizmams. Tai vertinama kaip pseudomokslas ir siejama su sekta Rusijoje.

Pats A. Brokas trečiadienį feisbuke rašė, kad jo dėmesį patraukė ne pati ritmologija, o jos kūrėja Evdokija Lučežarnova, kurią viceministras vadino „neeiline moterimi“.

Pasak A. Broko, E. Lučežarnova Kremliaus buvo kompromituojama, o jį moters istorija sudomino kaip „žmogaus teisių ir informacinės psichologijos reiškinys – kaip valstybės galios mechanizmai pasitelkia žiniasklaidą, kad diskredituotų kritiškai mąstančius žmones“.

Tačiau A. Brokas pripažino Rusijoje lankęsis ir po 2014-ųjų – Maskvoje surengtos bent dvi jo filmų premjeros.

„Aš tuo metu kaip tik filmavau filmą apie kitą didelę problemą. Tai yra apie Pietų Kaukazo karą, aš ir premjerą, ir filmą rodžiau Maskvoje, kuris, beje, labai kritiškas yra šio režimo atžvilgiu, ir tai tikrai po 2014 metų, man tikrai teko lankytis ne kartą“, – sakė jis.