Tarptautinę archyvų dieną įstaigos, saugojančios istorinius dokumentus, ar filmus, duris atidaro visiems lankytojams. Šią dieną kiekvienas gali savo akimis pamatyti retus, saugomus originalus, kuriuos įprastai leidžiama pavartyti tik istorijos tyrinėtojams, mokslininkams.

Tarptautinę archyvų dieną įstaigos, saugojančios istorinius dokumentus, ar filmus, duris atidaro visiems lankytojams. Šią dieną kiekvienas gali savo akimis pamatyti retus, saugomus originalus, kuriuos įprastai leidžiama pavartyti tik istorijos tyrinėtojams, mokslininkams.

Valstybės Istorijos archyvo darbuotojai juokauja, kad vieną kartą per metus į saugyklas įleidžia lankytojus, jog paneigtų mitą, kad archyvai – tai slapta, gal net kerpėmis apaugusi įstaiga. Šiame valstybės archyvo padalinyje saugoma visa Lietuvos istorija nuo 14-ojo iki 20-ojo amžiaus vidurio. Istorijos tyrinėtojai, ar savo genealogijos medžiu susidomėję gyventojai – dažniausi svečiai. Tačiau į saugyklas, kur laikomos oda įrištos seniausios teismų knygos, didikų fondai, patenka tik specialistai. 17-ka kilometrų lentynų, ir beveik visi jose saugomi dokumentai – užrašyti ranka.

„19-ame amžiuje dokumentai buvo rašomi plunksna. [...] Plunksna buvo gaminama arba iš žąsies, arba iš gulbės sparno plunksnos. Dar viena tokia yra tokia įdomi detalė, kad dešiniarankiui raštininkui buvo imama plunksna iš kairio sparno, o kairiarankiui – iš dešinio“, – pasakojo Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos sk. vedėja Neringa Češkevičiūtė.

Specialiai Archyvų dienai Istorijos archyvas parengė parodą apie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų ir bajorų genealogijas. Tradicija piešti giminės medį, ar lenteles, išplito tik 19-ajame amžiuje, kai carinės Rusijos įsaku kiekvienas turėjo patvirtinti savo kilmę. Iki tol kilmė buvo aiški iš testamentų, ūkio knygų, ar teismų dokumentų. Dabartinėje Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje dvarus turėjusiems žmonėms patvirtinti kilmę kainavo brangiai ir ne visiems tada pakako pinigų.

„Pati seniausia ir pati spalvingiausia yra 1666 metų Radvilų genealogija. Ir ten yra virš dvidešimties kartų. Sapiegų genealogija irgi sudaryta 17 amžiaus pabaigoje – 28 kartos“, – teigė Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos sk. vedėja N. Češkevičiūtė.

Pasak archyvarės, senųjų giminių genealoginiai medžiai įspūdingi ir amžiumi, ir žmonėmis.

„Mes žinome, kad vienas iš Narutavičių buvo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. O jo brolis buvo pirmasis Lenkijos prezidentas. [...] Stulpinų – tai jau labai lietuviška giminė. Tai vėlgi galima atrinkti tokius žymius asmenis kaip Liudvikas Stulpinas – buvo pirmasis tolimojo plaukiojimo laivo kapitonas. Ir netgi yra žinomas toks faktas, kada „Titanikas“ skendo, būtent Stulpino vadovaujamas laivas atplaukė padėti, bet dėl neaiškių priežasčių buvo jo pagalbos atsisakyta“, – sakė Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos sk. vedėja N. Češkevičiūtė.

Pamatyti parodą ir susipažinti su Valstybės Istorijos archyvo saugyklomis dar bus galima ir antradienį. Tačiau būtina iš anksto užsiregistruoti.