Meninė-sakralinė kompozicija šalia įvažiavimo į buvusio Raudonojo dvaro teritoriją pastatyta KPD iniciatyva.
M. K. Čiurlionis Markuose (buvęs Pustelnikas) mirė 1911 metų balandžio 10 dieną.
„Idėja įamžinti M. K. Čiurlionį kilo 2022-ųjų rudenį, kai Lietuvoje pradėta svarstyti, kaip paminėsime jo gimimo 150-ąsias metines“, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
Anot jo, KPD delegacija su Lenkijos kultūros ir paveldo, Lietuvos ambasados Lenkijoje bei Markų savivaldos vadovais apsilankė prie sanatorijos-ligoninės pastato, kur paskutines dienas praleido M. K. Čiurlionis.
Markų savivaldybėje tartasi dėl galimybių tvarkyti pastatą bei įrengti jame M. K. Čiurlioniui atminti skirtas patalpas, meninius akcentus.
„Tačiau pastatas dabar priklauso vienuolėms. Jo valdytojos kategoriškai atsisakė bendradarbiauti, nesileido į jokias kalbas dėl pastato restauravimo ar kokių nors menininko įamžinimo ženklų įrengimo šalia pastato. Ant apsilupusios sienos ten kabo tik M. K. Čiurlionio mirtį primenanti lenta. Po šio susitikimo ir gimė siūlymas, kaip alternatyva buvusiam, pastatyti atminimo ženklus greta įvažiavimo į vienuolyną“, – pasakojo V. Bezaras.
Jo teigimu, biurokratinės procedūros užtruko iki 2025 metų pabaigos.
„Reikalai pajudėjo šias problemas aptarus Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime Vilniuje, o Lenkijos institucijoms ir Lietuvos ambasados atstovams aptarus prezidento rezidencijoje Varšuvoje“, – sakė KPD vadovas.
Jis tvirtino, kad Lietuvos paveldosaugos specialistai, Prezidentūros ir Vyriausybės atstovai ne kartą lankėsi Markuose. Iš pradžių dar tikėta, kad prasmingiau būtų tvarkyti autentišką, nors ir labai apleistą pastatą, kuriame mirė M. K. Čiurlionis, tačiau tam kategoriškai pasipriešino vienuolės. Jos tvirtino norinčios statyti naują prieglaudą nuskriaustoms mergaitės, o lankytojai teritorijoje nepageidaujami.
„Negalėdami niekaip menininko įamžinti ant konkretaus pastato sienos, ieškojome būdų, kaip tai padaryti kitur. Pamenu, besikalbant su kolega Alfredu Jomantu, kilo idėja įamžinti koplytstulpiais – tokiais, kokius M. K. Čiurlionis 1909 metais yra nutapęs savo paveiksle „Žemaičių koplytstulpiai“, – pasakojo V. Bezaras.
Pasak jo, Markuose M. K. Čiurlionis prisimenamas ir gerbiamas – Kultūros centre yra jo kūrybos simbolika dekoruota salė, vyksta jo vardo konkursai, menininko vardu pavadinta gatvė, veikia nedidelis muziejus.
Balandžio mėnesį minint M. K. Čiurlionio 115-ąsias mirties metines KPD planuoja oficialiai pristatyti šią meninę-sakralinę kompoziciją.
BNS rašė, kad 2025-uosius Seimas buvo paskelbęs M. K. Čiurlionio metais.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
Naujausi komentarai