Gyvas Lietuvos paveldas
Dūdmaišis Lietuvos krašte pirmą kartą paminėtas dar 1555 m. švedų istoriko Olauso Magnuso veikale „Šiaurės tautų istorija“. Vėlesniuose dokumentuose, liaudies dainose ir patarlėse instrumentas vadintas įvairiais vardais: ūkas, maišinė, murenka, kūlinė dūda, labanarska dūda ir kt. Jo garsai lydėjo tiek apeigas, tiek liaudies šokius, o neretai – ir sutartinių giedojimą.
Šiandien, po truputį atkuriame lietuviškąją dūdmaišio tradiciją, instrumentas vėl skamba koncertų salėse, festivaliuose. „Didžiausias paskatinimas atkūrimui buvo 2004 m. kartu su Lietuvos džiazo žvaigžde Petru Vyšniausku įrašytas albumas „Tylos labanoro“ ir vykę koncertai“, – pasakoja dūdmaišininkų susipūtimo organizatorius ir dūdmaišininkas Gvidas Kovera. Jo teigimu, šalyje vis daugėja dūdmaišių ir jais grojančių.
Nuo idėjos – iki festivalio
2008 m. pirmą kartą surengtas „susipūtimas“ tapo unikaliu renginiu, skirtu ne tik pasirodyti publikai, bet ir muzikantų bendruomenei dalintis patirtimi. Kas dvejus metus į festivalį atvyksta meistrai bei atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Slovakijos, Švedijos, Kroatijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių.
Festivalio metu muzikantai pristato savo instrumentus, pasakoja apie jų istoriją ir grojimo, muzikavimo tradicijas, o koncertuose apsilankiusi publika turi galimybę gyvai patirti autentišką dūdmaišių muziką.
Jubiliejinis „susipūtimas“
Šių metų programa – didžiausia per visą renginio istoriją. Šių metų festivalyje spalio 9-12 d. numatyta: keturios dienos muzikos ir susitikimų; net penki koncertai skirtingose erdvėse; šokių vakaronė, kurioje gyvai skambės dūdmaišių muzika; tarptautinių svečių pasirodymai iš aštuonių šalių bei knygos „Dūdmaišis Lietuvoje“ (išleidžamos Kultūros tarybos paramos dėka) pristatymas.
Organizatoriai tikisi, kad renginys ne tik sutelks dūdmaišių entuziastus, bet ir sudomins plačiąją visuomenę, primins mūsų muzikos šaknų grožį bei paskatins naują šio instrumento atgimimą Lietuvoje.
Naujausi komentarai