Kitais metais visi keliai ves į Tartu Estijoje, Bad Išlį Austrijoje ir Budę Norvegijoje. Šie trys miestai – Europos kultūros sostinės 2024. Šiandien, likus 100 dienų iki atidaromojo renginio, Tartu žiniasklaidai surengė savo kaip būsimos Europos kultūros sostinės renginių programos ir apskritai miesto pristatymą.

Apie 1 tūkst. renginių

Antras didžiausias Estijos miestas kitiems metams jau turi parengęs 350 projektų ir apie 1 tūkst. pačių įvairiausių renginių. Visa tam įgyvendinti prireiks 26 mln. eurų.

Tartu meras Urmas Klaas skaičiavo, kad kiekvienas investuotas euras ilgojoje perspektyvoje Europos kultūros sostinės titulas miestui ir regionui atneš penkiskart daugiau, tačiau akcentavo, kad labiau orientuojamasi ne į ekonominę, o į Europos dėmesio atkreipimą, į bendruomenės sutelkimo, gerų patirčių naudą.

U. Klaas akcentavo, kad dėl „Tartu 2024“ bendram tikslui susijungė net 19 savivaldybių. „Tai didžiausias visų laikų bendradarbiavimo tarp savivaldybių projektas“, – kalbėjo miesto vadovas.

Europos kultūros sostinės titulas miestui neabejotinai atneš daugiau matomumo Europos kontekste.

„Ir mes, ir mūsų kultūra bus labiau matoma. Užsimegs daugiau tarptautinių ryšių. Tikimės, kad su šiuo projektu sustiprėsime. Europos kultūros sostinės projekto esmė yra europietiškos vertybės, kurių ypač šiuo metu mums labai reikia. Reikia susitelkti ir jas apsaugoti“, – kalbėjo meras.

Jurgitos Šakienės nuotr.

Laukia lietuvių

„Tartu 2024“ programos vadovas Kuldar Leis paminėjo, kad Estijoje – 1,3 mln. gyventojų. „Kai kas sako, kad mes mažyčiai. Ne, mes kompaktiški“, – teigė K. Leis.

Ko jis ir komanda tikisi iš kitų metų, kai Europos akys ir dėmesys nukryps į Estiją ir į Tartu?

„Mūsų išsikelta užduotis – pritraukti milijoną lankytojų. Pietų Estijoje turistai – didelė problema. Jų sulaukiame nedaug. Viltis dedame į lenkus, lietuvius, vokiečius. Latvių atvažiuoja nemažai, bet lietuvių, deja, nedaug. Taip, iš Lietuvos į Tartu sunkoka nusigauti. Labai norėtume, kad būtų galimybių greičiau ir paprasčiau pasiekti Kauną, Vilnių, bet gerų įgyvendinamų minčių, kaip tą galėtume palengvinti, gaila, neturime. Kaip pavyzdžiui, pradedamas skrydis iš Helsinkio į Tartu“, – sakė K. Leis.

Iš Lietuvos patogiausia ir greičiausia pasiekti Tartu – automobiliu.

Mūsų išsikelta užduotis – pritraukti milijoną lankytojų.

Kauno partneris

Tartu – jau trisdešimt metų yra Kauno miestas partneris. Be to, kaip sakė „Tartu 2024” programos vadovas K. Leis, iš Kauno, kai šis buvo Europos kultūros sostinė 2022, pasisėmė daug naudingos patirties. 

„Jie mums buvo didelė pagalba“, – sakė K. Leis, pastebėjęs, kad šie abu miestai turi daug panašumų.

Programos kodas – „Išgyvenimo menas“. Ši koncepcija buvo pasirinkta dar 2017 metais, tačiau po pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos, prasidėjus kraugeriškam Rusijos karui prieš Ukrainą, po to užklupus ekonominėm krizėm, išgyvenimo klausimas tapo dar aktualesnis.

Pradinė „Išgyvenimo meno“ idėja buvo kaip geriau pilnavertiškiau sėkmingiau gyventi pasitelkus meną, kultūrą, kaip visa tai padėtų kurti artimesnius tarpusavio ryšius, kurie taip pat labai reikšmingi ir individualaus asmens, ir bendruomenės gyvenimo kokybei.

Su Conchita Wurst

Viena išskirtinių programos dalių – koncertas po atviru dangum „Bučiuojant Tartu“ su su Conchita Wurst numatytas gegužės 17-18 d. Tartu.

„Su kiekvienu reikia elgtis lygiai nepaisant tautybės, amžiaus, rasės, lyties ar pasaulėžiūros. Tartu pilnas studentų, pirmosios meilės ir sudaužytų širdžių“, – pastebėjo  organizatoriai.

Kurio renginio dar būtų nevalia pražiopsoti kauniečiams ir kitiems lietuviams?

„Kalbant iš verslo pusės, paminėčiau „Verslas kaip paprastai“, – įvardijo K. Leis.  Šis spektaklis apie purvinų pinigų įtaką demokratijai bus rodomas birželį. Jis įkvėptas pinigų plovimo skandalo, susijusio su  bankais. 

Intriguojančiai skamba nuomonių festivalis „Nuoga tiesa“, kurio dalyviams gegužės 10-11 d. bus pasiūlyta platforma – mobilios saunos. Debatams pagal skirtingas temas numatyta skirti po pusvalandį.

Organizatorių nuotr.

Iš verslo – į kultūrą

K. Leis atėjo iš verslo srities. Kaip entuziastingas žmogus buvo pakviestas prisijungti prie „Tartu 2024”. „Kiek vėliau prasidėjus „Tartu 2024” vadovo paieškoms, pamaniau, gerai, turiu laiko, tokia galimybė pasitaiko kartą per gyvenimą“, – pasakojo estas, kaip įsitraukė į šį grandiozinį projektą ne tik kaip dalyvis.

Jis juokėsi, kad, taip, iš pradžių teko pasistengti, kol su meno pasaulio atstovais rado bendrą kalbą.

Asmeniškai K. Leis jau pajuto „Tartu 2024” naudą: „Pavyzdžiui, anksčiau buvau didelis roko muzikos gerbėjas. Dabar klausau labai įvairios muzikos. Tai didžiulis pokytis. Prasiplėtė mano pasaulėžiūra. Kiekvienam siūlyčiau nebijoti iššūkių, juos priimti atvira širdimi“.

Pagrindiniai „Tartu 2024“ programos akcentai:

Sausio 26 d. – atidarymas;

Liepos 6 d. – didysis vasaros šventimas;

Liepos 6 – rugpjūčio 11 d. – alėja be automobilių;

Lapkričio 30 d. – baigiamoji „Tartu 2024“ ceremonija.

Visa „Tartu 2024” programa:

https://tartu2024.ee/en/programme/