Festivalyje – istorijos ir žmonių gyvenimų įkvėptas žemės menas | Diena.lt

FESTIVALYJE – ISTORIJOS IR ŽMONIŲ GYVENIMŲ ĮKVĖPTAS ŽEMĖS MENAS

Ant vaizdingo Nevėžio upės kranto esanti Babtyno-Žemaitkiemio dvaro sodyba traukia menininkus. Didinga dvaro istorija, gamtos grožis, įkvepianti aplinka visą savaitę kurstė čia vykusio VII tarptautinio festivalio "Land art 2019" dalyvių kūrybines mintis ir išmonę.

"Ne tik mano, bet ir mano kolegų sumanymus šį kartą inspiravo ne natūralus gamtos grožis, o šios vietovės istorija, čia gyvenusių šeimų likimai, buvusio dvaro savininko generolo, archeologo, gydytojo, Kauno karo muziejaus vadovo Vlado Nagevičiaus ir dabartinio šeimininko Mindaugo Šventoraičio pomėgiai, pastangos kelti, puoselėti Lietuvos kultūrą. Kadangi dvarą supa jau sutvarkyta erdvė, visą kūrybinę žaliavą darbams – šakas, medžius, akmenis atsivežėme iš aplink esančių vietovių – nepažeidėme pagrindinių žemės meno taisyklių", – sako festivalio įkvėpėjas Marijus Gvildys.

Sprendimas. Dvaro pastatų sienas parėmę didžiuliai transporto priemonių ratai, sodybos šeimininko M.Šventoraičio technikos kolekcija, laikrodžio mechanizmas, galiausiai – laiko ratas, kuriame jau 510 metų skaičiuoja Babtyno-Žemaitkiemio dvaras – visa tai simboliškai atspindi skulptūra "Ratai". Jos autorius – tarptautinio festivalio organizatorius floristas M.Gvildys į ratą pažvelgė itin kūrybiškai: iš šakotų medžio kamieno skridinių sukūrė nekonkrečios formos geometrinę skulptūrą. "Banaliai formai suradau nebanalų sprendimą, – džiaugiasi floristas. – Tik vienas skulptūros šonas turi aiškų apvalumą, kita dalis – abstrakti, beformė tarsi laisvai bėgantis, žmogui nepavaldus laikas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Raktai. "Daug reikšmių turintis, labai prasmingas simbolis – raktai gali būti nuo dvaro durų, lobių saugyklos, rojaus vartų, žmogaus širdies. Visus juos padariau skirtingus – kiekvienas pasirinks tokį, kokio jam reikia, – šypsosi iš Rusijos atvykęs Andrejus Filonenka. – Šio dvaro savininkas taip pat turi daugybę raktų, be to, jis kolekcininkas." Floristui labai pasisekė: rado akmenį su giliu įdubimu – įstačius raktą, išėjo tikra spyna. Kitas kompozicijos detales jis pakabino ant medžio šakų – pasak autoriaus, žmones visada nustebina netikėtumo potyris. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Legenda. Floristą iš Lenkijos Marciną Jablonskį suintrigavo vietovės legenda. "XIV a. šiose vietose lankėsi kryžiuočiai – apie tai liudija čia rasti jų šalmai, istorinį faktą primena ir parką puošiančios, iš metalo nukaldintos skulptūros-šalmai, – sako floristas. – Mano skulptūra – identiška, tik padaryta iš šakų. Ji šios vietovės dalis, negali būti eksponuojama kažkur kitur." (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Vilkiukas. Šis visiems iš vaikystės puikiai pažįstamas žaislas – baltarusės Viktorijos Markačiovos vizija apie dvarą, jo istoriją ir aktyvų šios vietos ir jos šeimininko dalyvavimą šiandieniame Lietuvos kultūros gyvenime. "Tai idealus simbolis. Skulptūros ašis – dvaras, jo šeimininkai, išorė – aplink dvarą verdantis gyvenimas: sumanymai, įvykiai, renginiai, projektai, – komentuoja floristė. – Viskas gyva, judesyje. Dinamiką pabrėžia skirtingos plonyčių šakelių spalvos ir atspalviai, kita klojimo kryptis, pynimo būdas." (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Amžių sandūra. Žinomas skulptorius Kęstutis Lanauskas mėgsta išbandyti skirtingas kūrybos erdves – pasirodo, jis jau trečią kartą dalyvauja tarptautiniame festivalyje "Land art". Subūręs darnią komandą menininkas kūrybos objektu pasirinko išverstus kelmus su didelėmis šaknimis, iš kurių padarė du suoliukus. "Kelmai ne tokie seni kaip suoliukų pagrindui panaudoti dvare rasti rąstai – pastariesiems keli šimtai metų, – pastebi K.Lanauskas. – Atsisėdęs ant tokio suoliuko jautiesi amžių sandūroje. Dvaro šeimininkui kilo mintis juos perkelti į šalia dvaro kuriamą Lietuvos šimtmečio parką." (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šaltinis. Vanduo, žemė – visko, kas gyva, auga, veši, žaliuoja gyvybės šaltinis. Šią mintį savo kompozicijoje akcentavo taivanietė floristikos meistrė Chian May Pey: iš seno, nuvirtusio, gražiai apsamanojusio medžio kamieno trykšta amžinos gyvybės versmė – iš liaunų karklų šakų išpinta banga. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kubas. Iš Katalonijos (Ispanija) atvykęs garsus floristas Jordi Pascualis savo darbą neatsitiktinai pavadino "Akis kube". "Kubas – tai mobiliojo telefono, kompiuterio, televizoriaus ekranas. Šiandien dauguma žmonių jame "gyvena" – aplinka, gamta neegzistuoja, – karčią nūdienos tiesą konstatuoja jau šeštą kartą šiame žemės meno festivalyje dalyvaujantis floristas. – Anksčiau vos pabudęs žmogus atsistodavo prie lango ir apsidairydavo – koks oras, ką veikia kaimynas, kas aplink vyksta. Dabar gyvenimo prasmė – kiek kartų būsi palaikintas. Taip ir norėjosi sušukti: "Žmonės, pakelkite akis nuo ekrano – pasidžiaukite, kaip gražu aplinkui!" (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Laikrodis. "Tuja – amžinai gyvas, žaliuojantis medis, į ją atremta akmens plokštė – it laikrodžio rodyklė, nuo jos pabirę, net į žemę įaugę akmenys – dienos, metai, dešimtys metų, šimtmečiai. Gerai įsižiūrėjus visuma sudaro N raidę – simboliška: čia juk ankščiau gyveno generolas Vladas Nagevičius", – prasmę kiekvienoje skulptūros detalėje įžvelgia jos autorius M.Gvildys. (Vilmanto Raupelio nuotr.)


Gamtos ir žmogaus harmonija

Mindaugas Šventoraitis, Babtyno-Žemaitkiemio dvaro savininkas / Vilmanto Raupelio nuotr.

Tai unikalus ir paprastas menas. Abejingų jam nėra – visi dvaro renginių lankytojai džiaugiasi, fotografuoja, stebisi darbų atlikimo paprastumu ir nepaprastomis kūrėjų idėjomis. Absoliuti dauguma menininkų – kūrėjai iš gamtos ir iš širdies. Jie jaučia ir geba išreikšti harmoniją tarp savęs ir gamtos. Matant, kaip tokie darbai kuriami, sunku likti abejingam: ir aš puoselėju nedidelį land art projektėlį – ant išdegusio ploto pievoje pelenais išbarstysiu festivalio pavadinimą, kitais metais žadu pasiruošti rimčiau.


Faktai apie festivalį

• Tarptautinio "Land art" ("Žemės meno") festivalio Lietuvoje iniciatorius ir organizatorius floristas Marijus Gvildys. "Tai ne parko menas ar kažkokia meno bienalės dalis, o atskiras, šio meno srities tradicijas puoselėjantis festivalis", – deklaruoja festivalio siela.

• Šiais metais renginys vyko jau septintą kartą. Iš pradžių buvo Palangoje, Nidoje, vėliau tris kartus Raudondvaryje ir jau antrą kartą – Babtyno-Žemaitkiemio dvaro sodyboje.

• Festivalyje "Land art 2019" dalyvauja meistrai iš 5 šalių: Lietuvos, Ispanijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Taivano.

• Septynių meistrų vadovaujamos talkininkų – žemės menu besidominčių floristų iš Lietuvos ir kitų šalių komandos sukūrė aštuonias skulptūras.

GALERIJA

  • Festivalyje – istorijos ir žmonių gyvenimų įkvėptas žemės menas
  • Festivalyje – istorijos ir žmonių gyvenimų įkvėptas žemės menas
  • Festivalyje – istorijos ir žmonių gyvenimų įkvėptas žemės menas
  • Festivalyje – istorijos ir žmonių gyvenimų įkvėptas žemės menas
  • Festivalyje – istorijos ir žmonių gyvenimų įkvėptas žemės menas
  • Festivalyje – istorijos ir žmonių gyvenimų įkvėptas žemės menas
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS