Penktadienį Klaipėdą užlies XIX Klaipėdos Pilies džiazo festivalio banga. Ji neatslūgs tris paras, mirgėdama džiazo muzikos žvaigždėmis iš viso pasaulio. Festivalio vadovės Ingos Grubliauskienės laukia karštos dienos ir bemiegės naktys, bet ji prie to jau įpratusi. Anot jos, svarbiausia – geras renginys ir žmonių džiaugsmas.

Nes išaugo festivalio sparnai

– Įdomu, dėl kokių priežasčių šiemet Klaipėdos Pilies džiazo festivalis pakeitė savo dislokacijos vietą? Teatro aikštėje jau per ankšta?

– Tokia jau mūsų džiazo festivalio istorija. Kažkada teko išsikelti iš Laikrodžių muziejaus kiemelio, dabar – iš Teatro aikštės. Nors festivalis keičia savo vietą jau kelintąjį kartą, tačiau iš esmės pagrindinis motyvas būdavo tas pats – išaugusiems jo sparnams imdavo trūkti erdvės, tad ne išimtis ir šis kartas. Beje, kai dar pačioje renginio istorijos pradžioje šios fiestos sumanytojas Kongas (Vytautas Grubliauskas – aut. past.) pavadino ją Klaipėdos Pilies džiazo festivaliu, jau tada buvo vizija, kad kada nors ateityje festivalis vyks būtent Klaipėdos pilies teritorijoje. Taigi tai, ko gero, jau galutinė stotelė, nors ką gali žinoti, viskas juk taip dinamiška...

– Nepaisant visų naujos vietos privalumų, ar nesibaiminate, kad Kruiziniame laivų terminale publikai nebus kur pasislėpti nuo vėjo ir, neduokdie, lietaus? O gal ten renginio infrastruktūra dar geriau apgalvota nei anksčiau miesto širdyje?

– Geram džiazui nėra blogo oro – yra tik netinkamai pasirinkta apranga (juokiasi). Kruizinių laivų terminale – lygus grindinys, tad visus norinčiuosius kviečiu atsinešti savo išlankstomas kėdes. Kuprinėlėje visada pravartu turėti šiltą pledą ar didesnį skėtį. Pasaulyje aplankiau ne vieną po atviru dangumi vykstantį džiazo festivalį. JAV, Rod Ailande, Niuporte rengiamas JVC džiazo festivalis paliko gilų įspūdį. Jachtų krantinėje vyksta koncertai, žmonės klausosi muzikos ir krante, ir jachtose. Gera muzika ir burės, kas gali būti įspūdingiau?! Manau, kad Klaipėda tikras jūrinis miestas, tad ir džiazo festivalis tik dar labiau pristatys jį pasauliui būtent šiuo aspektu.

Spindės ryškiausios žvaigždės

– Be abejo, svarbiausia – gera muzika, kuri štai jau 19-i metai, tikimės, skambės bet kokiu oru. Ko pati šiemečio festivalio programoje labiausiai laukiate, iš ko daugiausiai tikitės, ir ko mes, publika, jokiu būdu neturėtume praleisti?

– Sheila Raye Charles iš JAV, slovėnas Uros Perich, amerikietis Jimmy Z, Igoris Butmanas iš Rusijos ir Fantine Pritoula iš Australijos, egzotiškieji „Nabil Khemir“ iš Tuniso, „Azat sound systems“ iš Tatarstano – visus rekomenduoju. Taip pat išskirtinį ir gurmanišką Luca Ciarla kvartetą iš Italijos. Estijos policijos bigbendas su Klaipėdos kelių policijos automobiliais sugros bendrą kūrinį, policijos automobilių šviesomis ir garsais sukurdami unikalų reginį. Arūnas Eimulis su savo komanda planuoja nufilmuoti jį ir, paruošę angliškus subtitrus, išsiuntinės pasaulio naujienų agentūroms. Tikslas labai paprastas, bet svarbus – kad visi žinotų, jog Klaipėda unikalus miestas, kuriame net policija džiazo ritmu kviečia saugiai vairuoti bei gyventi mieste be šešėlių.

– Papasakokite apie festivalio didžiausias žvaigždes – kokiomis sąlygomis jos sutiko atvykti, kokius ypatingus reikalavimus kėlė, kuri renginiui daugiausiai kainuos?..

– Sheila Raye Charles su Uros Perich, Vilniaus džiazo orkestras ir pritariamoji grupė „The Dities“ – tai didžiausias ir brangiausias festivalio projektas. Kainavęs daugybę pastangų, sujungiant keturis kolektyvus į vieną. I.Butmanas praėjusiais metais buvo apžavėtas mūsų šiltos publikos ir sakė, kad neturėjo galimybių parodyti viską, ką gali, tad šiemet jis stvyks su savo džiazo orkestru ir vokaliste Fantine Pritoula iš Australijos. Jimmy Z su grupe drebins merginų širdis ir kaitins marių vandenį. Ir visa tai – nemokamai.

Komandoje – visa šeima

– Po dvejų metų pertraukos į festivalį, kaip matome, sugrįš jaunoji džiazo banga – kokie jos akcentai bus šiemet, kas joje dalyvaus, kas jai vadovaus, ir kodėl jums ši idėja tokia brangi, kad ryžotės naujai bangai?

– Jaunoji džiazo banga atūš jau ketvirtąjį kartą, pernai sveikinome Klaipėdą per miesto gimtadienį. Vaikams pageidaujant, grįžome lyg ir į festivalio programą, tačiau kaip savarankiškas renginys. Gausiam jaunųjų džiazo choristų būriui tai unikali galimybė pasimokyti iš pasaulio džiazo muzikos grandų. Labai smagu, kad net ir Sheilą Raye Charles pavyko įkalbėti su vaikais atlikti keletą kūrinių.

– Žinome, kad turite stiprią festivalio organizacinę komandą, bet sunkumų turbūt vis tiek nepavyksta išvengti?

– Kiekvienas festivalis – unikalus. Jo organizavimas – kaip gimdymas, negali būti vienodas (juokiasi). Šiemet komandai buvo dar daugiau rūpesčių. Nauja vieta, naujos idėjos, o dar prie visų šių renginių prisijungs ir tarptautinis žurnalistų ralis. Džiugu, kad ant kiekvieno ralyje dalyvaujančio automobilio puikuosis ir Klaipėdos Pilies džiazo festivalio logotipas. Mano didžioji džiazinė šeima – tai kažkas neįtikėtina. Telefonu vienas su kitu bendraujame itin dažnai, susitikę sprendžiame organizacinius klausimus. Yra buvę visko: ir instrumentai dingo, ir sceną teko gauti ir pastatyti per dvi paras... Su tokiais žmonėmis nėra neįmanomų dalykų. Visi beprotiškai myli savo gimtąjį miestą ir džiaugiasi galėdami prisidėti prie jo garsinimo.

Padeda išlikti savimi

– Šiam festivaliui vadovaujate jau bene dešimti metai – ar/kaip jis pakeitė jūsų gyvenimą, jus pačią?

– Dešimt metų prabėgo kaip savaitė. Tik nuotraukose pastebime, kad visi „subrendome“. Kas myli džiazą – tas amžinai jaunas. Džiaugiuosi, kad mūsų komanda nepavaldi laikui ir išlaikė sielose džiazinį polėkį. Visi savo sričių profesionalai. Bet svarbiausia, kad visi esame paprasti, nestokojantys „šarmo“ ir nuoširdumo. Gyvenimas toks trumpas, nematome prasmės ir neturime laiko išgyventi dėl aplinkui esančio negatyvizmo. Visi norime kuo ryškesnę pėdą įspausti savo gyvenimo kelyje. Manau, kad ir man pačiai festivalis padėjo išlikt tokia, kokia esu. Neįsivaizduoju savęs „oria ponia“, atsiprašau tų, kurie tikisi, kad kada nors tokia tapsiu. Esu tokia – kokia esu. Galite mylėti – galite nekęsti.

– Kas yra stimulas rengiant tokį grandiozinį renginį? Ar jaučiate grįžtamąjį ryšį – publikos, rėmėjų, dalyvių, šeimos palaikymą?..

– Didžiausias džiaugsmas mums visiems tada, kai net pliaupiant lietui įvairiaspalvių skėčių jūra šoka, kai muzikantai išvažiuoja laimingi, sužavėti festivalio auros. Nuostabu, kad festivalio savanoriais dirbti atvažiuoja komandos nariai iš Vilniaus, Ukrainos ir Latvijos. Mano Vytautas pasiims keletą dienų atostogų, kad galėtų padėti, dukros dirba asistentėmis. Visi per festivalį paprastai būname nemiegoję, bet laimingi, kad ir vėl pavyko mūsų užmojis: gera muzika – geriems žmonėms.