Iškilo keblumų: Lietuva Londono ir Bolonijos knygų mugėse nedalyvaus? | Diena.lt

IŠKILO KEBLUMŲ: LIETUVA LONDONO IR BOLONIJOS KNYGŲ MUGĖSE NEDALYVAUS?

Kultūros ministerija kitą savaitę žada susitikti su leidėjais bei tartis dėl tolesnio Lietuvos dalyvavimo Londono ir Bolonijos knygų mugėse, taip pat – dėl dalies Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos.

Lietuvos leidėjų asociacija tikina, kad iš Lietuvos kultūros instituto perėmus dalį krūvio tokiuose renginiuose, gautas mažesnis, nei tikėtasi, finansavimas. Todėl Lietuva šiemet gali nedalyvauti minėtuose prestižiniuose literatūrą populiarinti skirtuose Europos renginiuose.

Asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė BNS teigė, kad pernai asociacija iš Kultūros tarybos savo vykdomiems projektams gavo 105 tūkst. eurų, šiemet – 98 tūkst. eurų, tad nauji renginiai, tai yra mugės, asociacijai būtų per didelė finansinė našta.

„Taip, mes turime teisę perskirstyti lėšas paraiškoje pateikto biudžeto rėmuose. Turime daug įsipareigojimų ir užmanymų, juos visus ir įgyvendinsime. Šiemet imtis papildomų naujų veiklų neturime finansinių galimybių“, – BNS sakė R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Šiemet imtis papildomų naujų veiklų neturime finansinių galimybių.

Ji pabrėžė, kad Bolonijos ir Londono mugės yra „labai svarbios pristatant Europai ir pasauliui Lietuvos literatūrą ir kultūrą“, o Vilniaus knygų mugė yra vienas svarbiausių kasmetinių nacionalinių kultūros renginių.

„Todėl tikimės aiškios valstybės strategijos ir palaikymo organizuojant kultūrinę Vilniaus knygų mugės programą ir pristatant Lietuvos literatūrą reikšminguose tarptautiniuose renginiuose“, – nurodė ji.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė sakė, kad ministerija siekė pakeisti Lietuvos literatūros reprezentavimą užsienio mugėse, atsisakant principo, jog tuo rūpintis turėtų tik Lietuvos kultūros institutas, nes šiais renginiais suinteresuoti ir patys leidėjai.

Anot jos, pagrindinis siekis buvo svarbiuose komerciniuose renginiuose, kaip minima Londono knygų mugė, perduoti iniciatyvą leidykloms. Valstybė tuo metu rūpintųsi šalies reprezentavimu mažiau komerciniuose renginiuose – kaip pavyzdį ji nurodė Leipcigo knygų mugę. Ji, viceminstrės teigimu, yra „literatūrinė mugė, o ne verslo“.

„Buvo norima, kad leidėjai ne tik važiuotų už valstybės pinigus, bet savo ruožtu pradėtų tai planuoti, įtrauktų į strateginę programą. Bet, jų nuomone, jie negavo pakankamai finansavimo“, – sakė G. Žemaitytė.

Anot jos, nauja sistema siekta, kad leidėjai gautų finansavimą iš Kultūros tarybos ir dalyvautų renginiuose savarankiškai.

„Gal neiškart sklandžiai mums tai pavyko. Todėl Kultūros ministerijoje susėsime, išsiaiškinsime situaciją ir susiplanuosime toliau veiksmus“, – teigė viceministrė.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Ai

Ir teisingai! Velniam tos knygų mugės ir pačios knygos, kai nebemoka lietuviai skaityti, o rašytojai be klaidų rašyti? O jau kultūra tai beveik trisdešimt metų podukros vietoj, kam jos reik?

ALGIS

O KAM MES ĮDOMŪS

SUSIJUSIOS NAUJIENOS