Vilties teikianti kūryba

Melodramų karaliene tituluojamos rašytojos I. Buivydaitės knygos tiek viešosiose, tiek namų bibliotekose karaliauja jau ne vieną dešimtmetį. Nenuostabu, kad šios autorės pavardė ir jos kūrinių pavadinimai nuolat mirga ir LATGA kasmet sudaromų populiariausių bibliotekose kūrinių ir autorių dešimtukuose.

Populiariausių lietuvių autorių grožinės literatūros knygų sąraše šįkart atsidūrė net penki Alytuje gyvenančios rašytojos ir vertėjos kūriniai. 2024 m. skaitytojai iš bibliotekų dažniausiai ėmė 2023 m. išleistą I. Buivydaitės knygą „Kas būtų, jei“ (pirma vieta), kartu su kolege Jolita Herlyn parašytą ir 2024 m. išleistą knygą „Atgimusi melodija“ (antra vieta). Dešimtuke yra kiek anksčiau išleistos jos knygos „Mėnesiena ir tu“, „Rožių dvaras“ ir „Tikros ir netikros seserys“.

„Kodėl aš populiari? Turbūt todėl, kad rašau apie mūsų gyvenimą, temomis, kurios rūpi visiems: mūsų kasdienybę ir retas šventes, rūpesčius, viltis, meilę, išdavystę ir atleidimą, praradimus ir atradimus, išsiskyrimus ir susitikimus po daugelio metų, nepageidaujamus ir labai laukiamus kūdikius, pavydą, draugystę, tarpusavio santykius – viską, kas rūpi mano skaitytojams. Mano gyvenimo kredo: viską ar beveik viską galima išsiaiškinti ir pataisyti, jei tik žmonės išklausytų kitą, pažvelgtų į situaciją kito akimis, atsisakytų savo ambicijų, nelaikytų pagiežos, netrokštų keršto, o išmoktų atleisti. Tai taikau ir savo herojams, todėl mano knygos optimistinės. Gyvenime vyksta daug negerų, sunkių, liūdnų dalykų, todėl noriu, kad mano knygos suteiktų vilties, o užvertus paskutinį puslapį širdyje liktų geras jausmas ir norėtųsi šypsotis“, – taip I. Buivydaitė aiškina savo populiarumo fenomeną.

Antroji populiariausių bibliotekose lietuvių grožinės literatūros autorių sąraše – Vokietijoje gyvenanti rašytoja J. Herlyn. Dešimtuke be bendros knygos su I. Buivydaite atsidūrė jos kūriniai „Citrinmedžių vila“ ir „Gėdos vaikas“. Trečią vietą populiariausių autorių bibliotekose sąraše ir vėl užėmė istorinių romanų kūrėja Gina Viliūnė.

Be jų, Lietuvos grožinės literatūros autorių dešimtuke – Indrė Vakarė, Agnė Bausienė, Lina Ever, Juozas Gaižauskas, Andrėja, Nijolė Narmontaitė ir Kristina Sabaliauskaitė.

Populiariausių Lietuvos grožinės literatūros knygų sąraše, be jau minėtų I. Buivydaitės ir J. Herlyn knygų, – Manto Adomėno „Moneta & labirintas“, Ilonos Skujaitės „Karo nuotaka“, Jurgio Kunčino „Tūla“.

Asociacija LATGA populiariausių knygų ir autorių bibliotekose sąrašus sudaro remdamasi didžiausios Lietuvos bibliotekų sistemos „iBiblioteka“ duomenimis. Jie reikalingi paskirstant ir išmokant Kultūros ministerijos kasmet skiriamą kompensacinį atlyginimą literatūros autoriams (rašytojams, vertėjams, knygų dailininkams, iliustruotojams) už knygų panaudą bibliotekose. Remdamasi knygų išduočių bibliotekose duomenimis, asociacija LATGA taip pat paskirsto ir kompensacinį atlyginimą už reprografiją ir kompensacinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą asmeniniais tikslais.

Anot LATGA Knygų panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vyriausiosios specialistės Jurgos Bražiūnienės, pernai asociacijoje užregistruotų knygų skaitytojams iš viso buvo išduota 4 218 538 kartus (2023 m. – 3 949 259 kartus).

Laužo taisykles

Jau kelintus metus iš eilės lietuviškos vaikų ir jaunimo literatūros autorių kategorijoje pirmauja rašytojas T. Dirgėla. Populiariausių bibliotekose knygų vaikams ir jaunimui sąraše penkios jo knygos, o aukščiausiai – į antrą vietą – užkopė 2023 m. išleista „Domas ir Tomas. YouTube kanalo byla“.

Mokslinės dalykinės literatūros autorių sąraše dominuoja istorinių knygų kūrėjai.

„Atsidūręs vaikų literatūroje iškart pradėjau dalykus daryti kitaip, nei buvo įprasta, – sako T. Dirgėla. – Aišku, su tam tikra rizika atrodyti kaip balta varna bendrame kontekste, bet čia turbūt toks bendras dalykas – jei nori kurioje nors srityje pasiekti daugiau už kitus, turi šiek tiek palaužyti jau nusistovėjusias taisykles ir eiti keliu, kuris tau pačiam atrodo tinkamiausias.“

Anot šiemet LATGA garbės ženklu „Ad Astra“ apdovanoto rašytojo, kitoks požiūris į skaitytoją, bendravimą su juo ir rašymas būtent šiuolaikiniam vaikui aktualiomis temomis su laiku davė ir rezultatų.

Antra populiariausių vaikų literatūros autorių sąraše – knygų apie Kakę Makę autorė Lina Žutautė, trečias – prozininkas gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Toliau rikiuojasi Marius Marcinkevičius, Evelina Daciūtė, Vytautas Račickas, Kęstutis Kasparavičius, Vytautas V. Landsbergis, Greta Alice, Martyno Pavilonio ir Indrės Pavilonytės duetas.

Į pirmą populiariausių jauniausiai auditorijai skirtų knygų sąrašo vietą iškopė bendras E. Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės kūrinys „Laimė yra lapė“, trečioje – Jolantos Sereikaitės knyga „Katytės Tikės miškas“. Žemiau – Jolitos Zykutės „Spyglys. Mėlyna dėžutė“, T. Dirgėlos „Domas ir Tomas. Vasaros atostogų byla“, M. Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“, Gendručio Morkūno „Vasara su katšuniu“, trys T. Dirgėlos kūriniai („Domas ir Tomas. Dingusių katinų byla“; „Domas ir Tomas. Gedimino bokšto byla“, „Domas ir Tomas. Dingusių mandarinų byla“) ir Kristinos Gudonytės „Ida iš šešėlių sodo“.

Plečiami žinių horizontai

Bibliotekų skaitytojus domina ir mokslinė dalykinė literatūra. Pirmoji tarp populiariausių šios kategorijos autorių – ilgametė „Kauno dienos“ žurnalistė, buvusi vyr. redaktorė Žilvinė Petrauskaitė.

„Labai džiaugiuosi Lietuvos bibliotekų pateiktais skaičiais. Man, žurnalistei, redaktorei, būti šios kategorijos skaitomiausia autore – išties didelis įvertinimas. Jo nebūtų, jei ne nuostabieji, profesinės ir gyvenimiškosios patirties kupini bendraautoriai: istorikai Valdas Rakutis, Eimantas Gudas, bitininkas ir sodininkas Algirdas Amšiejus, meteorologė Audronė Galvonaitė, keliautojas Algirdas Morkūnas, muziejininkė Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė. Esu dėkinga ir savo leidyklai, kuri pasirūpina patrauklia ir meniška knygų išvaizda, nuolat palaiko su manimi, prie kompiuterio praleidžiančia išties daug laiko, šiltą ryšį: drąsina, skatina, palaiko. Man tik belieka, pasitelkus savo ilgametę žurnalistės, redaktorės patirtį, įsigilinti į bendraautorių pateiktą informaciją, atrinkti svarbiausius dalykus ir juos perteikti aiškia, tikslia, vaizdinga, malonia skaityti kalba“, – sako Ž. Petrauskaitė.

Antroje šio sąrašo vietoje – istorikas Eimantas Gudas, kurio knyga „Mėlynas kraujas“ (bendraautoris – Donatas Jokūbaitis) yra pirmoje populiariausių lietuvių autorių mokslinių ir dalykinių knygų dešimtuko vietoje. Kartu su Ž. Petrauskaite parašyta jo knyga „Gedimino kraujas“ – trečioje vietoje. Šio sąrašo antroje vietoje – Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės „Pranešėjas ir prezidentas“.

Mokslinės dalykinės literatūros autorių sąraše dominuoja istorinių knygų kūrėjai. Be jau minėtų, tarp populiariausių – Ingrida Jakubavičienė (jos knyga „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ – ketvirta populiariausių dalykinių leidinių sąraše), karo istorikas Giedrius Petkevičius („Kruvinos saulėgrąžos. Rusijos–Ukrainos karo dienoraštis“ – aštunta tarp pupuliariausių šios kategorijos leidinių), istorikai Zigmas Vaitkus, Norbertas Černiauskas, kurio dvi knygos („Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“; „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“) yra ir tarp lankytojų dažniausiai skaitomų knygų.

Populiariausių mokslinės dalykinės literatūros autorių dešimtuke – ir literatūrologė Viktorija Daujotytė, publicistai D. Pancerovas ir B. Davidonytė, psichologijos, saviugdos knygų autorė Lina Dirmotė.

Tarp dalykinių mokslinių knygų, kurias dažniausiai skolinosi bibliotekų lankytojai, – Mariaus Čepulio „Ana konda?“, Timo Petraičio „Pinigų laiškai. Lietuviška taupymo istorija“, Danutės Gailienės „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“, Ritos Žukauskienės „Raidos psichologija. Integruotas požiūris“, L. Vėželienės „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“.

Užsienio literatūros knygų sąraše iš pirmos vietos į antrą nukrito kelerius metus iš eilės karaliavusi Delios Owens knyga „Ten, kur gieda vėžiai“ (vertėjai Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas). 2024 m. iš užsienio grožinės literatūros kūrinių bibliotekose populiariausia buvo Lucindos Riley knyga „Atlantas. Tėvo istorija“ (vertė Jolita Parvickienė). Trečioje vietoje – Collen Hoover knyga „Veritė“ (vertė Inga Čepulienė). Toliau rikiuojasi Kristin Hannah, Santos Montefiore, Lorenos Hughes, Diane Chemberlain, Karen White, Wari Dire kūriniai, C. Hoover knyga „Bjauri meilė“ (vertėja I. Stančikaitė)

Populiariausia bibliotekose 2024 m. tarp knygų dailininkų – Asta Puikienė, tarp knygų iliustruotojų – Alfreda Steponavičienė, o tarp vertėjų – Viktorija Uzėlaitė.