Antradienį Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė skambėsiantys „Arfos ir vario dialogai“ publiką turėtų nustebinti netikėtais tembriniais deriniais.
Išskirtinę programą klausytojams parengė Klaipėdos brass kvintetas: Vilmantas Bružas (meno vadovas, trimitas), Alius Maknavičius (trimitas), Steponas Sugintas (trombonas), Algirdas Ulteravičius (valtorna), Jurgis Dargis (tūba) ir arfininkė Giedrė Šiaulytė.
Groja dangišku instrumentu
Iš pradžių G.Šiaulytė mokėsi groti kanklėmis Mažeikiuose ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Būdama ketvirtame kurse, nusprendė kankles iškeisti į arfą ir netrukus jau studijavo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto arfos klasėje. Baigusi mokslus Giedrė išvyko mokytis į Gracą (Austrija). Po to stažavosi Nacionalinėje Paryžiaus konservatorijoje, kur, pasak atlikėjos, įgijo neįkainojamų žinių.
„Paryžiuje arfos specialybės mokymo lygis yra pats aukščiausias Europoje, todėl ten praleistas laikas man buvo labai vertingas…“ – teigė Giedrė. Vėliau ji įstojo į Zalcburgo „Mozarteumą“, puikios arfos specialistės profesorės H.Storck klasę, kurioje įgijo arfos specialybės magistro laipsnį. Šiuo metu arfininkė gyvena Katovicuose ir dirba Lenkijos nacionalinio radijo simfoniniame orkestre.
Arfa yra vienas seniausių, sunkiausių ir brangiausių muzikos instrumentų. Giedrė sugebėjo savo lėšomis sutaupyti nemažą reikalingą sumą (30 tūkst. eurų) ir įsigijo, anot jos, lengviausią arfą, kuri sveria „vos“ 35 kg.
Giedrė dirbo ir dėstytojos asistente, tad puikiai išmano grojimo arfa specifiką. Pasak jos, grojimo technika iš pažiūros tokiais panašiais instrumentais kaip kanklės ir arfa, išties labai skiriasi. Atlikėja tikino, kad tikrai nėra lengva groti tokiu dangišku instrumentu. Labai svarbu saugoti pirštus ir stuburą, patariama vengti buities darbų. Todėl Giedrė kasdien atlieka specialius pratimus. Pasak jos, Lenkijoje labai rūpinamasi muzikos atlikėjais, net sudaromos sąlygos nemokamai lankytis sporto klubuose.
Muzikė labai mėgsta savo specialybę, tad įkvėpimo jai tikrai netrūksta. Ji dar tobulinasi privačiai Prancūzijoje, daug koncertuoja solo ir su įvairiais orkestrais Austrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.
Pradžiugins nauja programa
Klaipėdos brass kvintetas – bene vienintelis Lietuvoje trečią dešimtmetį gyvuojantis, nuolat grojantis, vis naujas programas rengiantis varinių pučiamųjų ansamblis. Jo nariai yra Klaipėdos universiteto, Eduardo Balsio menų gimnazijos, S.Šimkaus konservatorijos pedagogai, jie – pirmieji balsai uostamiesčio Muzikinio teatro orkestre.
Į pirmąjį koncertą penki pūtikai pakvietė 1986-aisiais. Nuo tol ansamblis tapo ne tik aktyviu Klaipėdos muzikinio gyvenimo dalyviu, jis daug koncertuoja šalyje, pasirodo įvairiuose festivaliuose, ne kartą tapo prestižinių tarptautinių konkursų laureatu bei diplomantu. Kvintetas daugsyk grojo Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Lenkijoje.
Per 27 metus sukauptas solidus repertuaras – pagrota per 400 kūrinių. Tai ir Renesanso epochos, ir XX a. autorių muzika, džiazo kompozicijos, taip pat specialiai jiems parašyta Klaipėdos kompozitorių muzika.
„Kiekvienas ansamblio dalyvis yra tikras savojo instrumento profesionalas, o kartu jie žavi artistišku muzikavimu, lengva technika, garso kultūra, tembrų įvairove, ryškiais dinaminiais niuansais, lanksčia frazuote, ypatingu susiklausymu“, – yra pastebėjusi muzikos pedagogė Danguolė Rimšienė.
Koncerto „Arfos ir vario dialogai“ programoje skambės kompozitorių Arnoldo Malcolmo, Luiso Spohro, Jean-Michel Damase, Tauro Adomavičiaus, Paulo Hindemito, Roberto Starero, Ekaterinos Walter-Küne, Jano Koetsierio originalūs trimito bei trombono kūriniai su arfa, solinės kompozicijos, arfos ir brass kvinteto ansambliai.
Naujausi komentarai