„Konkurso institutas sumažintų politinio pasitikėjimo veiksnį, kuris kultūrai ir menui yra nepageidaujamas, ir padėtų tiksliau įgyvendinti konstitucinį kultūros laisvės principą“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Dabar Kultūros tarybos pirmininką ketveriems metams skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu.

Šiam tarnautojui keliami tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau jokia atranka nenumatyta.

Pasak V. Juozapaičio, tuo metu Kultūros tarybos nariai prieš paskyrimą privalo įveikti kelių pakopų atranką. Be to, jiems keliami didesni reikalavimai profesinėje srityje.

Nepaisant to, kad atranka nėra privaloma, Kultūros ministerija pavasarį inicijavo šį procesą ir po susitikimų su potencialiais kandidatais atrinko kultūros politikos tyrėjos Kristinos Mažeikaitės kandidatūrą, jai vėliau pritarė ir Vyriausybė.

Kiek tuomet sulaukė pretendentų, ministerija nepranešė, kultūros ministras Šarūnas Birutis tada teigė, kad išsirinkti buvę sunku, nes visi kandidatai buvo stiprūs.

Kultūros tarybos pirmininkas yra valstybės pareigūnas, atsakingas ir atskaitingas kultūros ministrui.

Naujos sudėties Kultūros taryba pareigas pradėjo eiti birželio 7 dieną.

Kultūros taryba administruoja valstybės lėšas, skirtas finansuoti kultūros ir meno programas, projektus ir kitokias priemones, skiria stipendijas kultūros ir meno kūrėjams, organizuoja kultūros ir meno tyrimus, koordinuoja jų įgyvendinimą, atlieka vykdomų kultūros ir meno projektų stebėseną, teikia siūlymus ir ekspertų išvadas kultūros ir meno politikos klausimais Kultūros ministerijai bei kitoms valstybės institucijoms, kita.