Konkursą žadama paskelbti balandžio 10 dieną, trečiadienį pranešė ministerija.

Anot jos, Tautos namų projektas yra didžiausias ir ambicingiausias kultūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

„Po daugiau nei šimto metų Lietuva turi galimybę įgyvendinti modernios valstybės kūrėjų – Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Juozo Tumo-Vaižganto, Petro ir Jono Vileišių bei daugybės kitų puoselėtą Tautos namų viziją“, – teigiama ministerijos pranešime.

Anot jo, aukščiausios architektūros kokybės ir geriausių pasaulio akustikų projektuojamos natūralios akustikos koncertų salės erdvės suteiks išskirtines galimybes Lietuvos ir užsienio kūrėjams atskleisti savo talentus, pritraukti gausią ir įvairią vietos bei tarptautinę auditoriją.

Pretendentų dokumentai bus priimami 15 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo.

Be kitų dokumentų, pretendentai turės pateikti savo, kaip šios įstaigos vadovo, penkerių metų veiklos programą.

Vadovas su Lietuvos kultūros bendruomene privalės sukurti inovatyvų ir įtraukų įstaigos veiklos modelį bei pasirengti Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų atidarymui.

Ministerija pabrėžė, kad direktoriui bus keliami aukščiausi profesionalumo reikalavimai, jis privalės turėti pakankamą patirtį Lietuvos ir tarptautiniu mastu, kad suburtų komandą, gebančią įgyvendinti šį išskirtinį ir tarptautiniu mastu matomą Lietuvos kultūros projektą.

BNS jau rašė, kad Tautos namų idėja gimė XX amžiaus pradžioje, o pirmasis ją 1907 metais Lietuvių mokslo draugijos susirinkime pristatė J. Basanavičius. Idėja buvo reflektuojama kaip „galimybė lietuviams tapti savarankiška Europos tauta, nusimetusia Rusijos imperijos provincijos statusą“.

Nacionalinės koncertų salė-Tautos namai statomi Vilniuje, ant Tauro kalno. Statybos pradėtos pernai lapkritį. 101,5 mln. eurų vertės darbus čia atliks bendrovė „Gilesta“, bendra projekto vertė – 121 mln. eurų.

Centras statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą. Teigiama, kad koncertų salė tiks aukščiausio lygio klasikinės muzikos koncertams, o Lietuvos orkestrai turės puikios akustikos sales ir repeticijoms, ir koncertams.

Nacionalinėje koncertų salėje numatyta įrengti iki 1,7 tūkst. vietų didžiąją, 500 vietų mažąją ir dvi papildomas sales, erdves barams, knygyną, vestibiulį su vaizdu į miesto panoramą bei patalpas kitai įvairiai kultūrinei veiklai. Bendras patalpų plotas – beveik 24 tūkst. kv. metrai.

Didžioji koncertų salė bus pritaikyta klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams bei kitų žanrų muzikos renginiams.

Mažąją, daugiafunkcę 500 vietų salę planuojama naudoti įvairiems meno žanrams pristatyti. Trečioji salė turėtų būti skirta edukacinei veiklai, ekspozicijoms ir renginiams. Ketvirtoji bus reikalinga kasdieninei veiklai: muzikantų ir atlikėjų repeticijoms.

Planuojama, kad salė bus baigta statyti 2028 metų pabaigoje ir taps „moderniausia koncertine įstaiga Baltijos šalyse“.