„Tai tikrai nėra kerštas, visi puikiai žinome, kokia yra situacija šiandien ir kaip visos ministerijos turėjo susimažinti savo biudžetą“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.
„Kad išlaikytumėme tą mažinimo amortizaciją ir kad visi būtumėme (...) nenuskriausti, kiek įmanoma šitoje situacijoje, geriausias sprendimas buvo solidarizuotis ir visiems tą naštą pasidalinti bendrai“, – teigė ji.
Kultūros ministerijos teigimu, visos kuruojamos sritys yra svarbios, tad nė viena įstaiga nebuvo išskirta ar išskirtinai paveikta, neišvengiamos korekcijos atliktos proporcingai.
„Mes kiekvienas dabar, aišku, žiūrime iš tos pozicijos, kurią atstovaujame. Tai yra ne tik Medijų fondas, tai yra ir Tautinių mažumų departamentas, tai yra, kai kalbame apie ministerijai pavaldžias institucijas, taip pat yra ir paveldas, ir Kultūros taryba, ir Kino centras, ir Kultūros institutas. Tai iš visų pozicijų žiūrime, – kalbėjo V. Aleknavičienė. – Tiesiog manome, kad tas solidarizavimosi principas šiandien yra toks pats teisingiausias, kaip mes galime šioje situacijoje pateikti.“
Kultūros ministerijos veiklos lauke yra 46 kultūros įstaigos ir strategiškai svarbios kryptys – Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kino centras, kultūros paveldo sektorius, taip pat tarptautinės ir regioninės programos.
Norint užtikrinti jų stabilų funkcionavimą, anot ministerijos, dalis asignavimų buvo sutelkta centrinio lygmens sprendimams, kurie leidžia koordinuotai ir laiku reaguoti į viso sektoriaus, įskaitant NVO, poreikius.
Ministerija tikina, jog pasirinktas modelis yra ženkliai palankesnis nei pirminiai svarstyti variantai.
„Biudžeto peržiūros procese buvo ieškoma kompromiso, ir galiausiai pasiektas sprendimas, kuris mažiausiai apsunkina sektorių ir leidžia išvengti žymiai skaudesnių mažinimų. Tai kompromisinis variantas, išlaikantis pagrindines kultūros funkcijas ir veiklas“, – teigiama pirmadienį išplatintame pranešime.
„2026-ieji bus nelengvi metai visoms valstybės institucijoms. Vis dėlto tikimės, kad nuo 2027 metų bus galimybė atstatyti sumažintus biudžetus ir grįžti prie ankstesnio asignavimų lygio“, – teigiama jame.
V. Aleknavičienė pabrėžė, kad buvo lauktą galimybių kaip pagerinti finansavimo situaciją.
„Nuo mano darbo pradžios jau biudžetas buvo sudėliotas toks, koks jis yra ir tiesiog mes laukėme įvairių variantų, kaip dar būtų galima gerinti tą situaciją. Ir šiandien buvo priimtas sprendimas, kad įšaldomos LRT lėšos, kurios sudaro 8,5 mln., buvo skirtos būtent kultūros sektoriui“, – teigė ji.
BNS rašė, kad Seimui trejiems metams įšaldžius visuomeninio transliuotojo biudžetą, 8,5 mln. eurų asignavimų iš LRT siūloma perduoti Kultūros ministerijai.
Paklausta apie antradienį rengiamą žurnalistų bendruomenės mitingą dėl grėsmės žiniasklaidos laisvei, ministrė patikino, kad tiek ji, tiek visa ministerija pasisako už žodžio laisvę.
„Visuomenėje dabar yra tas įsibaiminimas dėl to laisvės žodžio. (...) Ir aš, ir komanda mūsų, ir visa ministerija, pasisakome už demokratinius principus, už laisvą žodį“, – sakė V. Aleknavičienė.
„Žinome, kad yra pateiktas projektas Seime, jis kalba būtent apie įstatymo pakeitimus, būtent apie tarybos sudarymą, jos funkcijas ir balsavimą. Mūsų supratimu, projektas turi atitikti būtent žiniasklaidos laisvės aktą ir, be abejo, negali būti jokių pažeidimų. Ir mes žinome, kad šiandien tas projektas yra perduotas ekspertams ir laukiame ekspertų išvadų“, – kalbėjo ji.
Pagal projektą, kuriam Seimas po pateikimo pritarė praėjusią savaitę, LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš dvylikos.
Vėliau pakeitimus inicijavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš dvylikos.
Antradienį dėl siūlomų pataisų prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas protestas.
Jo organizatoriai viešame kreipimesi reikalauja „valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus“.
Naujausi komentarai