„Gruodžio 24 d. Lenkijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje švenčiamos Kūčios išlaikė savitus bruožus, papročius, simboliką ir patiekalus“, – teigiama penktadienį išplatintame Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos pranešime spaudai.

Pasak ministerijos, Kūčių tradicijoje persipina daugiakultūriniai sluoksniai – nuo ikikrikščioniškųjų papročių, siejamų su žiemos saulėgrįža, iki krikščioniškosios įtakos, įskaitant bizantiškus, katalikiškus, graikų katalikų ir protestantų elementus.

Dauguma Kūčių tradicijų ir įprastų patiekalų yra būdingi visoms trims šalims. Pavyzdžiui, šventinį vakarą populiarūs patiekalai iš karpio ir silkės arba grybų.

Pagrindinis Kūčių akcentas – šventinė vakarienė, patiekiama ant balta staltiese padengto stalo, po kuriuo būna padedama šieno. Lenkiškoje tradicijoje į namus parnešamas nedidelis javų ryšulėlis, kuris būna padedamas prie Kūčių stalo – jis simbolizuoja ryšį su šeimos protėviais ir mirusiųjų sielomis. Prie stalo paliekama tuščia vieta išėjusiems atminti. Valgiaraštyje paprastai būna grybų sriuba, koldūnai su kopūstais ir grybais, aguonų pyragas ir karpis.

„Kultūrinė Kūčių šventės reikšmė siejama su virsmo simbolika (Kristaus gimimas, advento pabaiga, žiemos saulėgrįža), geresnės ateities linkėjimais ir tradiciniais burtais. Kūčių dieną bendruomenės ir šeimos gieda tradicines religines giesmes, dainuoja kalėdines liaudies ir piemenų dainas. Vakare dėmesio sulaukia žmonėms artimi gyvūnai. Po Kūčių vakarienės Lenkijoje ir Lietuvoje katalikiškos šeimos paprastai dalyvauja vidurnaktį laikomose Bernelių mišiose“, – rašoma ministerijos pranešime.

Šį sausį Lenkijos kultūros ir tautino paveldo ministrė Hanna Wroblewska įtraukė „Kūčių tradicijas Lenkijoje“ į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o tai reiškia, kad jos galės pretenduoti į pasaulinį UNESCO sąrašą.