Vieno ryškiausių lenkų muzikos klasikų Stanislovo Moniuškos gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Vilniumi. Čia jis praleido net 18 kūrybingų ir produktyvių gyvenimo metų, vargonuodamas Šv. Jono bažnyčioje, diriguodamas miesto teatro orkestrui ir privačiai mokydamas vilniečių vaikus muzikos.

Laisvalaikiu kompozitorius stengdavosi kuo daugiau pažinti Lietuvą ir jos žmones. Jis neatsisakydavo groti vargonėliais kaimo vestuvėse ar krikštynose, o kartais su giesmėmis padėdavo išlydėti Anapilin mirusiuosius. S. Moniuška mėgdavo klausytis lietuvių liaudies dainų, kurias savo vaikams dainuodavo tėvai.

Jis mėgdavo klaidžioti Vilniaus apylinkėmis. Kartu su sielininkais dažnai keliaudavo Nerimi ir Nemunu, net keletą savaičių yra plaukęs Žemaitijos upėmis. Grįžęs iš vienos tokios kelionės, S. Moniuška pradėjo rašyti kantatą „Milda“, kurios turinys susietas su lietuvių mitologija. Tačiau svarbiausia, kad šis vienas ryškiausių lenkų romantinės muzikos kūrėjų, kurio vardas rašomas greta Frederico Chopino, Vilniuje sukūrė garsiausią savo operą „Halka“.