Ekspertų komisija teigiamai įvertino J. Marcinkevičiaus kultūros kelio paraišką, kurią pateikė Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka. Ji taip pat pritarė kelio operatorių išsikeltam tikslui per trejus metus siekti tapti nacionaliniu kultūros keliu, pranešė KPD.

Šis kultūros kelias apima Prienų, kur gimė poetas, Vilniaus, kur jis gyveno, Trakų, Birštono, Druskininkų savivaldybes.

Į jį įtrauktos bibliotekos, muziejai, bažnyčios, gimnazija, teatras, universitetas, skulptūrų parkas, Mokslų akademija, Rašytojų sąjunga, poeto gimtoji sodyba, paminklinis akmuo, taip pat gamtos paminklai – piliakalniai, atodanga, Nemuno salos, paminklai, parkai, aikštės, kapinės, turizmo informacijos centrai.

Anot KPD pranešimo, šio kultūros kelio unikalumas slypi ne tik maršrute ar lankytinose vietose, bet ir poeto kūryboje – viskas šiame kelyje kalba kūrėjo žodžiais, lankytini objektai grindžiami literatūriniais tekstais, kurie leidžia pažinti ne tik vieno kūrėjo asmenybę, bet ir XX amžiaus pabaigos–XXI amžiaus pradžios lietuvių literatūros raidą bei istorinį kontekstą.

„Tai vienintelis toks kultūros kelias Lietuvoje, kur kiekvienas lankomas taškas – ne tik vieta žemėlapyje, bet ir gyvas Justino Marcinkevičiaus kūrybos atspindys: jo eilėraščiai, publicistiniai tekstai, kalbos, pasakytos reikšmingomis progomis, lydinčios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelią, tautos dvasinius virsmus“, – teigiama pranešime.

Pilių ir dvarų kultūros kelią parengė Vilniaus dailės akademija.

Jis driekiasi per keturias savivaldybes ir tris apskritis – tarp Kauno ir Jurbarko, yra vienas svarbiausių pilių ir dvarų kultūrinio turizmo maršrutų Lietuvoje.

Kelias apima 15 skirtingų epochų – gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, istorizmo – objektų Panemunės regione.

Gotiką reprezentuoja Kauno pilis, renesansą – Raudondvario ir Panemunės pilys, baroko fragmentai atpažįstami Žemojoje Panemunėje, klasicizmas – Veliuonoje, Aukštojoje Fredoje, Ilguvoje, Jurbarke, Kriūkuose ir Kiduliuose, romantizmą išraiškingai reprezentuoja Belvederio dvaro rūmai, o istorizmą – Raudonė, Kaimelis, Zypliai ir Gelgaudiškis.

„Šis maršrutas reprezentuoja Lietuvos didikų kultūros palikimą, dvaro architektūros raidą ir Nemuno kraštovaizdžio istorinę reikšmę“, – teigiama pranešime.

Į jį patenka dviejų universitetų padaliniai, keturi muziejai, trys meno galerijos. Taip pat šis maršrutas pritaikytas kultūriniam turizmui – pilyse ir dvaruose veikia keturios apgyvendinimo įstaigos ir keturios maitinimo įstaigos.

Ekspertų nuomone, šis kultūros kelias turi didelį potencialą, tačiau, norint jį realizuoti, būtina tikslingai plėtoti partnerystes ir bendradarbiavimą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.

Iki šiol Lietuvoje buvo sertifikuoti du nacionalinio lygmens kultūros keliai – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros kelias ir Vėtrungių kelias bei vienas regioninio lygmens kultūros kelias – „Penkių kūrėjų kelias“, skirtas avangardinio kino kūrėjui, poetui Jonui Mekui, rašytojui, kino režisieriui Adolfui Mekui, teatro režisieriui Juozui Miltiniui, žurnalistui ir vertėjui Juozui Keliuočiui bei literatui, pedagogui Alfonsui Keliuočiui.