Kiekvieną festivalio vakarą M. K. Čiurlionį sveikins vis kita pasaulinio garso pianistų virtuozų pora. Menininko kūrybą atliks George’as Li, Dmitry Levkovichius, Andrew Brownellis, Lucas Debargue, Szymonas Nehringas ir kiti – iš viso dvylika pasaulinio lygio fortepijono virtuozų, tarp jų ir M. K. Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas.

Vienas iš renginio dalyvių A. Brownellis sako lietuvių romantiko muzikoje girdintis Fryderyko Chopino ir ankstyvojo Aleksandro Skriabino elementų, galbūt net šiek tiek Piotro Čaikovskio. „Vis dėlto, kaip ir jo paveiksluose, M. K. Čiurlionio muzikos kalba yra tokia unikali, kad niekada nesupainiočiau su kurio nors iš šių kompozitorių kūriniais“, – sako amerikietis

Didžiausias iššūkis, su kuriuo jis susiduria atlikdamas M. K. Čiurlionio kūrinius, – nuolatinis priminimas apie unikalią kultūrinę ir istorinę terpę, kurioje ši muzika gimė. „Menas neegzistuoja vakuume – jis visada yra savo laikmečio ir istorinio konteksto atspindys. Kaip amerikietis, pakviestas pagerbti šį Lietuvos kultūros ir meno simbolį, jaučiu pareigą jautriai reaguoti į tai, kaip M. K. Čiurlionio muzika atspindi jo laikų augantį nacionalinį sąmoningumą ir siekį išreikšti save laisvai, nepriklausomai nuo išorinių įtakų. Mūsų laikais šios temos atrodo ypač aktualios“, – sako A. Brownellis.

Kaip gimė festivalio idėja, kaip pavyko į M. K. Čiurlionio gimtadienio šventę pakviesti tiek žvaigždžių iš JAV, Prancūzijos, Danijos, Ispanijos ir kitų šalių, apie čiurlioniškos kūrybos sklaidą – pokalbis su festivalio organizatoriumi, meno vadovu Justu Šerveniku.

– Kaip kilo idėja organizuoti tokį festivalį?

– 2019 m. knygų mugės metu su Roku Zubovu bandėme įsivaizduoti, kaip švęsime M. K. Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį. Greitai sutarėme dėl vieno – ruoštis reikia jau dabar.

Netrukus atėjo mintis, kad gal vertėtų pradėti pakviesti jaunų muzikų iš užsienio į M. K. Čiurlionio namus, kad jie pagrotų jo muziką. Dar po kiek laiko kartu su Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktore Rūta Prūsevičiene gimė mintis rengti M. K. Čiurlionio gimtadienio koncertus Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Šią idėją labai sustiprino skaityta istorija, kaip Leonardas Bernsteinas, galima sakyti, per naktį pasauliui išgarsino danų kompozitorių Carlą Nielseną, kurio 5-ąją simfoniją 1962 m. jis įrašė kartu su Niujorko filharmonijos orkestru CBS televizijos kanalui. Tai tapo savotišku įkvėpimu ir formule organizuojant M. K. Čiurlionio gimtadienio koncertus ir didįjį šių metų festivalį.

Nebijokite M. K. Čiurlionio, nebijokite girdėti ar matyti kažko ir ne tokio gilaus, kaip byloja moksliniai traktatai.

– Kaip kūrėte festivalio programą? Ar buvo sunku kviesti tokio lygio fortepijono žvaigždes? Ar M. K. Čiurlionio vardas yra žinomas tarp tarptautinių muzikos profesionalų?

– Be abejonės, M. K. Čiurlionio vardas tarp profesionalų yra labiau žinomas nei nežinomas, tad svarbiausias klausimas kalbantis su tokio lygio atlikėjais būdavo jų užimtumas ir repertuaro planavimas trejiems–penkeriems metams į priekį.

Didelę įtaką žvaigždžių sprendimui dalyvauti festivalyje turėjo asmeninės pažintys su atlikėjais, kurie pirmieji buvo atvažiavę į Lietuvą groti M. K. Čiurlionio ir tapo savotiškais jo muzikos ambasadoriais globaliame muzikos pasaulyje. Kai bendraudamas su agentūromis ar atlikėjais pamini, kad M. K. Čiurlionio muziką jau grojo tokie pianistai kaip Gimse, Volodinas ar Levkovichius (norvegų pianistas Håvardas Gimse, Ispanijoje gyvenantis rusų kilmės pianistas Aleksejus Volodinas, ukrainietis D. Levkovichius iš Kanados – red. past.), pokalbis apie būsimus koncertus klostosi žymiai lengviau.

– Gal jau teko girdėti atgarsių iš pasiruošimo festivaliui? Kaip fortepijono žvaigždėms sekasi dirbti su M. K. Čiurlionio medžiaga, kokie pirmieji įspūdžiai?

– Kai kurie jau yra spėję pagroti M. K. Čiurlionio muziką, kai kurie dar tik pradeda mokytis.

Mane labiausiai nustebino viena istorija apie repertuaro pasirinkimą: A. Volodinas, prieš kelerius metus atlikęs M. K. Čiurlionio Sonatą F-dur, man parašė, kad šių metų koncertui mokysis visiškai naujų jo kūrinių, motyvuodamas, kad nori susipažinti su kitu repertuaru. Žinant jo užimtumą ir suplanuotus koncertus iki 2027–2028 m. sezono, tai kelia didžiulį susižavėjimą šiuo pianistu ir kartu atsako į klausimą, ką jis mano apie M. K. Čiurlionio muziką.

– Kaip manote, ko reikia, kad M. K. Čiurlionio kūryba dažniau būtų atliekama užsienyje, įtraukiama į filharmonijų repertuarus, pasaulinio lygio žvaigždžių programas, o galbūt jau pastebite pozityvių tendencijų?

– Reikia politinės valios. Reikia pagaliau suprasti, kad į tai reikia investuoti pinigus. Pakaktų pažiūrėti, ką daro mūsų kaimynai lenkai, estai, pažvelgti į kultūros institutų tinklą visame pasaulyje turinčią Daniją. Jau nekalbu apie Prancūziją, Vokietiją ar Italiją. Reikia suvokimo, kad investicija į lietuviškos kultūros eksportą – būtinybė, o ne prabanga. Kultūrinė diplomatija dažnai būna verslo diplomatijos ir naujų santykių pradininkė. Labai daug norėčiau apie tai kalbėti, bet tam reikėtų atskiro pokalbio.

– Pats esate baigęs M. K. Čiurlionio menų mokyklą, tad su M. K. Čiurlioniu bendraujate nuo mažų dienų. Kaip per gyvenimą keitėsi jūsų samprata, kas yra M. K. Čiurlionis? Galbūt organizuojant šių metų festivalį kilo naujų minčių?

– Iš tikrųjų pastaraisiais metais atsirado tik vienas pokytis: M. K. Čiurlionis tapo man artimas ir gerąja prasme prieinamas. Labai noriu, kad Lietuvoje M. K. Čiurlionis žmonėms neasocijuotųsi su kuo nors nepasiekamai nesuprantamu... Jis genialus ir kiekvienam kalba jo kalba.

Nebijokite M. K. Čiurlionio, nebijokite girdėti ar matyti kažką kito ir ne tokio gilaus, kaip byloja moksliniai traktatai. Mėgaukitės jo kompanija.

– Ar pats šiemet jaučiate M. K. Čiurlionio jubiliejiniams metams dedikuotų renginių gausą, o galbūt kaip tik pasigendate jų? Kur jau teko apsilankyti ar galbūt dar planuojate? Kaip galvojate, kokią išliekamąją vertę turės šių metų programa?

– Žinoma, renginių gausa ir įvairovė žymiai didesnė nei paprastais metais. Tiesa, man labai trūksta M. K. Čiurlionio pristatymo aukščiausiu lygiu užsienyje, pristatymo svarbiausiose muzikos salėse. Deja, tam vėlgi pritrūko politinės valios, o gal noro, galbūt ir to, ir to. Kartais bendraudamas su sprendimus priimančiais žmonėmis stebiuosi, kad vis dar kompleksuojame ir nesuprantame, kokio masto kūrėją turime ir kokį palikimą gavome... Gal šie metai ką nors pakeis. Jei taip atsitiks, tai bus svarbus indėlis į šių metų programos išliekamąją vertę.

– Kokio klausytojo laukiate festivalyje „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“?

– Nėra nė vieno, kurio nelauktume (šypsosi).