Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurį prof. Antanas Andrijauskas yra pavadinęs neatsiejama lietuvių tautinės mitologijos dalimi, klojo ne tik modernaus lietuvių tautinio meno pamatus. Romantizuota jo biografija, kūrybos motyvai tapo neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu kitiems menininkams. Tautodailininkei Laimutei Fedosejevai romantizmo genijaus menas padėjo išlaikyti ryšį su lietuvybe.

Karaliaučiuje gimusiai, lietuviškoje šeimoje, tačiau kitoje tautinėje aplinkoje užaugusiai L. Fedosejevai M. K. Čiurlionis buvo tarsi menamas tiltas į Lietuvą – pasakiškas, romantizuotas, kupinas šviesos. Dar besimokydama universitete ji įsigijo Valerijos Čiurlionytės-Karužienės ir Juditos Grigienės parengtą M. K. Čiurlionio kūrinių albumą, pradėjo rinkti reprodukcijas.

Ilgainiui L. Fedosejeva saviraišką atrado liaudies mene, tautodailėje, o tai ir privedė prie konkrečios saviraiškos formos – karpinių. „Karpiniai – kaip plaštakės, pažeidžiami ir nepatvarūs, tačiau grakštūs ir mįslingi, kiekvieno savo šaknys, mintys“, – yra sakiusi menininkė.

Nuo tradicinių karpinių formų pereiti prie kažko naujo – M. K. Čiurlionio tautodailininkei buvo netipiškas žingsnis.

M. K. Čiurlionis ne kopijuojamas, o einama savitos interpretacijos keliu, ieškant grafiškos, linijinės M. K. Čiurlionio tapybos raiškos.

„Kai pasakiau apie idėją pirmą kartą, sulaukiau ne šiaip nesupratimo, o net neigimo. Tačiau padariau karpinį pagal M. K. Čiurlionio „Pasaka. Karalaitės kelionė II“, pristačiau jį parodoje Vilniuje. Darbas neliko nepastebėtas, paklausė, kada dar...“ – apie aplinkos nepasitikėjimą, kurį teko įveikti, pasakoja tautodailininkė. Įkvėpimo kurti ji dar ir šiandien remiasi iš senojo M. K. Čiurlionio albumo.

2005 m. L. Fedosejeva pristatė savo kūrinius parodoje „Mano Čiurlionis“. „Kai įsisavinama ir suvaldoma medžiaga ir jos apdorojimo priemonės, galima tada eiti ir nepramintais keliais. Kaip tik tokiu laikytinas itin įdomus ciklas „Mano Čiurlionis“, – tąkart rašė dr. Vytenis Rimkus. – Toks uždavinys galimas tik karpytojui, gerai jaučiančiam ir M. K. Čiurlionio kūrybos esmę, ir karpymo technikos specifiką.“

Anot žinomo menotyrininko, šio ciklo darbuose M. K. Čiurlionis ne kopijuojamas, o einama savitos interpretacijos keliu, ieškant grafiškos, linijinės M. K. Čiurlionio tapybos raiškos.

Druskininkuose veikianti paroda sertifikuotai tradicinių amatų meistrei, Kultūros ministerijos laureatei jau 45-oji. Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Reklamos ir komunikacijos katedros lektore dirbanti menininkė savo kūrybinius projektus skaičiuoja dešimtimis: dalyvauta parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Lenkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.

Kas? L. FEDOSEJEVOS KARPINIŲ PARODA „MANO ČIURLIONIS“

Kur? Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose)

Kada? Veikia iki kovo 22 d.