MARINISTO DALYBOS TARP LENKŲ, UKRAINIEČIŲ IR BRITŲ
Džozefas Konradas išgarsėjo, o tiksliau jūrines istorijas pradėjo rašyti gyvendamas Anglijoje, tačiau jo šaknys tiesiogiai susietos su Lenkija, kuri jį laiko savu marinistu.
Užaugino dėdė
Lenkijoje Džozefas Konradas (1857–1923) žinomas kaip Jozef Teodor Konrad Korzeniowski. Nors jis gimė dabartinės Ukrainos teritorijos Berdičevo kaime, bet ukrainiečiai jo nelaiko tiek savu, kiek lenkai.
Esmė ta, kad būsimojo pasaulinio lygio marinisto tėvas buvo labiau lenkas nei ukrainietis. Jis nukentėjo ir nuo carinės Rusijos valdžios. Rašytojas ir vertėjas aktyviai rėmė sukilėlius. 1863 m. per sausio sukilimą tėvas Apolonijus Korzeniowskis buvo suimtas. Dėl to šeima buvo ištremta į Sibirą. Vieninteliam sūnui Džozefui tuomet buvo vos šešeri.
Iš Sibiro su vaiku grįžo vien tėvas. Motina Ewy Bobrowska-Korzeniowska 1865 m. mirė tremtyje dėl tuberkuliozės. Netrukus, jau grįžus į Lenkiją ir apsigyvenus Krokuvoje, 1869 m. iš šio pasaulio pasitraukė ir tėvas A. Korzeniowskis.
Būsimąjį marinistą priglaudė ir užaugino dėdė, mamos brolis Tadeušas Bobrowskis. Jis taip pat buvo rašytojas. Labiausiai išgarsėjo dviejų tomų apysaka „Mano gyvenimo dienoraštis“ (lenkiškai „Pamiętnik mojego zycia“).
Lieka savotiška paslaptimi, kas jaunuolį privertė susidomėti jūra. Faktas yra tas, kad 17-metis 1874 m. išvyko į Prancūziją, pakliuvo į Marselio uostą, iš kur prekybiniu laivu išplaukė į Karibų salas. Prancūziją greičiausiai pasirinko todėl, kad laisvai kalbėjo prancūziškai. Dėdė buvo turtingas, laikėsi meto diduomenės tradicijos namuose kalbėti prancūziškai.
Neįtikėtina: Džozefas Konradas rašė anglų kalba, bet kalbėjo su dideliu akcentu, todėl ne visi britai jį netgi ir suprasdavo. / „Gdanskstrefa.com“ nuotr.
Prancūzijoje jis susidūrė su didžiule problema. Prancūzai jo nepripažino, nes pagal dokumentus buvo Rusijos pilietis. Norėdamas pakeisti pilietybę, jis privalėjo grįžti į gimtąjį Berdičevo kaimą ir gauti Rusijos carinės valdžios sutikimą. Dėdė T. Bobrowskis patarė to nedaryti, nes grįžęs galėjo būti rekrutuotas į carinės Rusijos kariuomenę, nes tuo metu vyko Rusijos ir Turkijos karas.
Dėdei patarus jis 1878 m. išvyko į Angliją. 1880 m. išlaikė egzaminus Anglijos laivyne ir tapo laivų karininku. Įsidarbino į prekybos laivyną, kur su laivais aplankė Indoneziją, Filipinus, Kiniją. Kelionės jūromis ir vandenynais jam padarė didžiulį įspūdį. Vėliau jos atgulė į jo marinistines knygas.
Persekiojo depresija
1886 m. Džozefas Konradas gavo Anglijos pilietybę. Jau 1888 m. jis paskirtas barko „Otago“ kapitonu.
Nedaug trūko, kad pasaulis būtų neišvydęs originalaus marinisto kūrinių. 1890 m. kelionės į Kongą metu jis sunkiai susirgo maliarija ir dizenterija, turėjo grįžti į Angliją. Su jūra jam teko atsisveikinti. Po to, kai paliko jūrą, jam išsivystė depresija, persekiojusi jį visą gyvenimą.
Nebegalėdamas ištrūkti į jūrą, Džozefas Konradas ėmėsi plunksnos. Galėjo lemti ir tai, kad 1891–1893 m. Džozefas Konradas kurį laiką plaukiojo keleiviniuose upiniuose laivuose kapitono padėjėju. Čia jis susipažino su britų rašytoju Džonu Galsworthy. Pažintis virto draugyste. 1894 m. baigęs jūrininko karjerą Džozefas Konradas atsidėjo vien kūrybai.
1894 m. pasirodęs romanas „Almajerio kvailystė“ (angliškai „Almayer’s Folly“) 37-erių metų rašytojui sėkmės neatnešė.
Neatnešė jos ir vėlesni apsakymai ir romanai. Gilūs psichologiniai kūriniai, kuriuose dominavo svetimose šalyse atsidūrę jūrininkai, vyrai netraukė skaitytojų.
Verta prisiminti, kad Džozefas Konradas visus kūrinius rašė anglų kalba, nors ji jam nebuvo gimtoji. Šios kalbos jis išmoko būdamas 13 metų ir skatinamas dėdės.
Sėkmė Džozefą Konradą aplankė 1913 m., kai jam jau buvo 56-eri. Tai buvo knyga „Atsitiktinumas“ (angliškai „Chance“). Po to pasipylė romanai „Taifūnas“ (anliškai „Typhoon“), „Slaptasis agentas“ (angliškai „The Secret Agent“), apysaka „Tamsos širdis“ (angliškai „Heart of Darkness“), kurie išgarsino autorių ne tik Anglijoje, bet ir kitose šalyse. Pagal jo knygas jau 20 a. pirmoje pusėje imti kurti filmai – Holivudo režisieriaus Alfredo Hičkoko „Sabotažas“ (1936 m.), Frencio Fordo Kopolos „Šių dienų apokalipsė“ (1979 m.). Šie ir kiti filmai, pastatyti pagal Džozefo Konrado kūrinius, sujudino pasaulį.
Net du Džozefo Konrado Korzeniowskio kūriniai įtraukti į 100 geriausių pasaulio literatūrinių kūrinių sąrašą.
Ypač gerbiamas Lenkijoje
Daugelio filmų ir jo kūrinių interpretacijų Džozefas Konradas jau nepamatė. Šiemet pasaulis pažymėjo liūdną datą, 100-metį be vieno garsiausio pasaulio marinistų.
Džozefas Konradas Korzenowskis mirė 1923 m. rugpjūčio 3 d. Anglijos Osvaldso miestelyje. Įdomiausia, kad nors jis laikomas Anglijos rašytoju, šioje šalyje nėra tiek gerbiamas, kiek Lenkijoje.
Gdynėje, prie vieno iš molų yra pastatytas didžiulis paminklas, kuris pasauliui primena, kad garsus rašytojas marinistas pagal kilmę buvo lenkas. Lenkijos mokyklose Džozefo Konrado Korzenowskio kūriniai „Lordas Džimas“, „Tamsos širdis“, „Nostromas“ įtraukti į privalomąją mokymo programą. Gdanske veikia viešoji Džozefo Konrado Korzenowskio vardu pavadinta biblioteka.
Džozefo Konrado kūrinius „Lordas Džimas“ ir „Tamsos širdis“ „Newsweek“ 2009 m. įtraukė į 100 geriausių pasaulio literatūrinių kūrinių sąrašą. Šie kūriniai išversti ir į lietuvių kalbą.
Angliškai rašiusio Džozefo Konrado įtaka yra neįkainojama anglakalbėje literatūroje. Jis padarė įtaką daugeliui, ypač JAV rašytojų. Laikomasi nuostatos, kad egzistavo vadinamas Konrado literatūrinis stilius, ypatingas rašytojo požiūris į faktų dėstymą, personažų psichologiją ir pasakojimo metodus.
Džozefo Konrado stilius sužavėjo ir turėjo įtakos formuojantis pasaulinio garso JAV rašytojams kaip Francis Skotas Ficdžeraldas (1896–1940), Viljamas Folkneris (1897–1962), Viljamas Siuardas Barouzas (1914–1997), Solas Belou (1915–2005), Filipas Rotas (1933–2018), Joan Didion (1934–2021), Tomas Pinčonas (gim. 1937 m.).
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
8 komentarai -
0 komentarai -
2 komentarai
Copy