Šiemet minimą Kauno meno mokyklos (KMM) 100 metų sukaktį pažymi ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Tarpukario Lietuvos dailininkų kalve vadinamos KMM jubiliejų įprasmina joje dirbusių ir besimokiusių menininkų kūrinių paroda „Moters atvaizdas Kauno meno mokyklos grafikoje“.

Garsūs autoriai

Parodoje – daugiau nei 100 garsiausių Lietuvos dailės klasikų, garsiausių KMM pedagogų ir auklėtinių darbų. Tarp pristatomų autorių – Adomas Galdikas, Kajetonas Sklėrius, Vladas Didžiokas, Juozas Mikėnas, Marcė Katiliūtė, Liudvikas Strolis, Paulius Augustinavičius, Vytautas Kazimieras Jonynas, Vytautas Jurkūnas, Viktoras Petravičius, Antanas Gudaitis, Telesforas Kulakauskas, Jonas Steponavičius. Jų kūryboje moters tema yra natūrali ir integrali.

Parodos kuratorė Aušra Vasiliauskienė kūrinių atranką vadina vienu įdomiausių darbų. Iš pradžių buvo surenkama reikiama medžiaga, informacija apie autorius, jų kūrinius, saugojimo vietas. Norėta, kad ekspozicijos pagrindą sudarytų Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fonduose saugomi kūriniai, tačiau ekspozicija jais neapriboja – vertingų eksponatų atkeliavo iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, privataus rinkinio.

Telesforas Kulakauskas (1907–1977). Moters portretas. XX a. 4-as deš./ KMM archyvo nuotr. 

Parodą inspiravo Vilniuje, V. Kasiulio dailės muziejuje, vykusi paroda „Vilniaus menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių“. Joje buvo pristatyta skirtingų kartų, tautybių, socialinių sluoksnių Vilniuje kūrusių moterų kūryba. Tačiau parodoje Kaune dėmesio centre yra ne menininkė, bet moters traktavimas, vyraujantys įvaizdžiai ir vaidmenys.

Akivaizdi raida

Ekspozicijai parinkti tik grafikos lakštai, kurie dėl savo trapumo, jautrumo ryškiai šviesai retai pristatomi viešumoje. Tokia pat subtili, jautri kaip šis dailės žanras ir vaizduojama moteris.

Paroda leidžia palyginti tiek moters vaizdavimo, tiek jos padėties visuomenėje raidą. Šiandien visuomenėje vyrauja pažiūrų ir kūrybos laisvė, gausu teorijų ir galimybių.

Peržvelgus tarpukario palikimą, galima pastebėti, kad moteris dailės kūriniuose dažniausiai traktuota pagal tradicinius lyties vaidmenis. Moteris čia motina, mylimoji, žmona, dominuoja dirbančios, kasdiene veikla užsiimančios moters paveikslas, taip pat populiarus sakralus įvaizdis, kai kada kuriamas egzotinis atvaizdas.

Vytautas Jurkūnas (1910–1993). Menkės. 1938 m./ KMM archyvo nuotr. 

Tarpukario laikotarpiu dominuoja lyriškas, liūdnas moters portretas. Toks vaizdavimas susiklostė dėl folkloro, tradicijų ir literatūros įtakos.

Priešybių jungtys

Tarpukario menininkai moters įvaizdžiui suteikė sakralumo, kuris labiausiai sietas su motinyste, sunkiu darbu, pareigomis šeimoje. Nuoširdžiai ir atsakingai atlikdama jai skirtus vaidmenis, moteris priartėdavo prie šventosios. Todėl Madonos tapo nemenkos dalies to meto dailininkų, tokių kaip V. K. Jonynas, T. Kulakauskas, A Gudaitis, kūrybos motyvu.

Anot A. Vasiliauskienės, parodoje moteris atsiskleidžia kaip Motina, Mūza, Madona, Kasdienybės herojė ar net Būrėja. Tokius moters įvaizdžius parodo figūrinės kompozicijos, portretai, aktai.

Marcė Katiliūtė (1912–1937). Poilsis. XX a. 4-as deš./ KMM archyvo nuotr. 

A. Vasiliauskienė išskyrė monumentalius J. Mikėno ir L. Strolio sukurtus portretus, kuriuose atskleidžiama turtinga moters charakterio bruožų skalė. Moteris čia švelni, lyriškos dvasios, tačiau čia pat – ir tvirta, ryžtinga, net grubi.

M. Katiliūtė buvo vienintelė moteris menininkė, kurios kūryboje plėtota moters tema. Tragiško likimo dailininkės, grafikės kūriniuose – estampuose, piešiniuose – galima pajausti lyrišką, liūdną gaidą, siejamą su estampų autorės vidine būsena, nelengva tarpukario meto moters dalia.

Ekspozicijai parinkti tik grafikos lakštai, kurie dėl savo trapumo, jautrumo ryškiai šviesai retai pristatomi viešumoje.

Pasak parodos kuratorės, šios dailininkės eskizuose vaizduojama moteris subtili, laisva, savo kasdienėje aplinkoje, skaitanti, užsiimanti rankdarbiais ar užsnūdusi, atskleidžiamas jos gyvenimas.

Nemenką dalį parodos eksponatų sudaro aktai. Moteriai buvo leidžiama prieš dailininką nusirengti tik kaip pozuotojai, kuriai mokama už darbą, arba kaip mylimajai, mūzai. Žmogaus kūno studijos buvo ir yra viena pagrindinių kiekvienos meno mokyklos užduočių. Apie tai, kad atlikti aktai yra studijiniai, anot parodos kuratorės, galima numanyti iš tipinių kompozicijų, pozų, ar, pavyzdžiui, tokių ženklų kaip kad vienam iš V. Palio aktų esančio Kauno meno mokyklos antspaudo su 1933 m. data.

Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kas? Paroda „Moters atvaizdas Kauno meno mokyklos grafikoje“.

Kada? Veikia iki gruodžio 31 d.