Neigia, kad dalis Valstybės pažangos tarybos narių darbo netęs dėl protestų organizavimo

Ji neigė viešojoje erdvėje sklandančius įtarinėjimus, kad pokyčiai gali būti susiję su kerštu konkretiems žmonėms dėl protestų organizavimo.

„Dar pati norėsiu peržiūrėti sudėtį. (...) Aš labai norėčiau ir tokius tikslus ir keliu, kad kuo daugiau kairiosios krypties tiek mokslininkų, tiek politikų ateitų į šitą tarybą. Ir normalu, kad kiekviena Vyriausybė atėjusi peržiūri (jos sudėtį – BNS), nes visi turi savo tam tikrą paruoštą programą, visi turi savo matymą. (...) Atstovaujame kairiosios politikos krypčiai ir aš pati asmeniškai tikrai norėčiau, kad kuo daugiau ekspertų būtų iš šitos srities“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Ruginienė.

Savaitgalį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi pranešė gavę padėkos laiškus už darbą Valstybės pažangos taryboje, bet kvietimo tęsti veiklą nesulaukė. Tuo metu dalis tarybos narių tokį kvietimą gavo.

Jie aktyviai prisidėjo prie kultūros ir žurnalistų bendruomenių protestų, nukreiptų prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušrai“, prieš grėsmę žodžio ir spaudos laisvei.

Paklausta, ar minėti asmenys taryboje darbo netęs dėl organizuotų protestų, premjerė tai neigė.

„Vieni ateina, kiti išeina, tai kažkas atėjo, kažkas išėjo. Pavyzdžiui, atėjo Studentų sąjungos pirmininkė (Ieva Vengrovskaja – BNS). Ar tai nėra svarbus asmuo, ar tai neatstovauja jaunimo?“ – klausė ji.

„(Ar – BNS) kažkas tai yra parengęs sąrašą tų asmenų, kur, nepaisant to, ar Vyriausybė keičiasi, ar nesikeičia, nepaisant to, kas vyksta Lietuvoje, jų liesti negalima? Tai aš norėčiau tą sąrašą turėti ir tikrai galėčiau atsižvelgti“, – pridūrė premjerė.

Anot I. Ruginienės, ji norėtų, kad taryba būtų darbinis organas, o ne „metodas politikuoti, daryti sau reklamą“.

„Ir aš kiek buvo protestų, visus palaikiau ir sveikinu už aktyvią politinę poziciją. Ar kada matėt, kad neigiamai būčiau pasisakiusi? Niekada gyvenime“, – aiškino ji ir pridūrė, kad prioritetus ketina susidėlioti sausį.

BNS skelbė, kad reaguodamas į situaciją dirbti minėtoje organizacijoje atsisakė ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė. Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas pranešė abejojantis galimybėmis bendradarbiauti su Vyriausybe dėl strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo.

Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija valstybės ateities projektavimo bei jos pažangos klausimais.

Jos tikslas – telkti valstybės institucijų ir įstaigų bei visuomenės pajėgas valstybės ir visuomenės ateities raidai analizuoti, modeliuoti, projektuoti, valstybės pažangos idėjoms skleisti ir su šiais klausimais susijusiems pasiūlymams Vyriausybei bei Seimui teikti.

Taryba privalo stebėti, kaip įgyvendinama pažangos strategija „Lietuva 2050“, vertinti pasiektą pažangą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.

Minėtai tarybai vadovauja premjeras. Ją sudaro daugiau kaip pusšimtis narių. Į tarybą kviečiami parlamentinių frakcijų ir valdžios institucijų atstovai, Lietuvai nusipelnę visuomenės veikėjai ir valstybės pažangai svarbių sričių atstovai.

Pastarąjį kartą Valstybės pažangos tarybos sudėtis atnaujinta birželio 11 dieną, kai Ministrų kabinetui vadovavo Gintautas Paluckas.