Netektis: mirė filosofas A. Šliogeris | Diena.lt

NETEKTIS: MIRĖ FILOSOFAS A. ŠLIOGERIS

Eidamas 76-uosius mirė filosofas ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas Arvydas Šliogeris.

Šią žinią BNS patvirtino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys.

„Ką tik pats sužinojau faktą, šią žinią, kad jis mirė. Tai tikrai didelė netektis mokslui“, – BNS sakė J. Banys.

Anot jo, filosofas greičiausiai bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, svarstoma jį laidoti Antakalnio kapinėse.

1944-aisiais Panevėžyje gimęs filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas A. Šliogeris 1967-aisiais baigė Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą. 1970–1973 metais studijavo VU Filosofijos katedros aspirantūroje.

Vėliau daugiau kaip 40 metų dėstė filosofiją VU, 2003-2012 metais buvo Filosofijos katedros vedėjas. Akademikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys yra parašęs daug filosofijos knygų ir straipsnių, išvertęs didžiųjų Vakarų mąstytojų veikalų.

1992 metais A. Šliogeris gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

A. Šliogerio mąstymui būdinga filosofinės įžvalgos jėga, gelminių filosofijos pamatų apmąstymas, paradoksalumas, virtuoziška kalbinė raiška, originalumas ir pagarba tradicijai, kūrybingas didžiųjų Vakarų mąstytojų idėjų įtraukimas į savąjį filosofavimo lauką ir individualumo išsaugojimas, kasdienės patirties refleksijos jungimas su pamatinių Vakarų filosofijos tekstų apmąstymu.

Tarp jo parašytų veikalų – „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ „Daiktas ir menas: Du meno kūrinio ontologijos etiudai“, „Būtis ir pasaulis: Tyliojo gyvenimo fragmentai“, „Sietuvos: Eseistikos rinktinė“, „Post scriptum: Iš filosofinių dienoraščių“, „Konservatoriaus išpažintys: 1988–1994 metų tekstai“. Iš pastarojo dešimtmečio kūrinių – bendras veikalas su filosofu Algiu Mickūnu „Filosofijos likimas“, taip pat „Bulvės metafizika“ „Lietuviškosios paraštės“, „Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“.

Šalies vadovai pareiškė užuojautą

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dėl skaudžios žymaus filosofo, Vilniaus universiteto profesoriaus emerito A. Šliogerio netekties pareiškė užuojautą šeimai, kolegoms ir bendraminčiams.

„Lietuva neteko vieno ryškiausių mąstytojų ir visuomenės kritikų. Profesoriaus A. Šliogerio mirtis yra didžiulis praradimas šalies filosofų bendruomenei ir kiekvienam valstybės piliečiui“, – sakė prezidentas.

Atgimimo metais A. Šliogeris aktyviai reiškėsi publicistikoje ir prisidėjo prie visuomenės sąmoningumo stiprinimo. 1992 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno, o 2010 m. – Lietuvos mokslo premija. Nuo 2007 m. profesorius A. Šliogeris buvo Lietuvos mokslų akademijos narys.

„Netekome iškilaus mąstytojo, vertėjo, publicisto, vieno žymiausių lietuvių filosofų, profesoriaus Arvydo Šliogerio. Jo skvarbūs, didžiąsias gyvenimo tiesas gvildenantys ir pamatinių vertybių gelmes atveriantys tekstai išliks tiek Lietuvos filosofijos istorijoje, tiek daugelio širdyse. Jis buvo išskirtinis intelektualas, kuris visada kėlė egzistencinius klausimus, skatino dialogą ir polemiką. Tai didelė netektis visai Lietuvos visuomenei ir šalies kultūrai. Dėl Arvydo Šliogerio mirties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius ir kolegas, visus, kuriems gyvenimo kelią rodė šios ryškios asmenybės mintys ir darbai“, – sakoma premjero S. Skvernelio užuojautoje.


Atsisveikinimas numatomas gruodžio 19 d., ketvirtadienį, nuo 13 val. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius).

Karstas išnešamas gruodžio 20 d.

Laidotuvės – Antakalnio kapinėse.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Kaunietė

lieka tik runkeliai

Be reikalo paskubėjo!

Negi neteko vilties, kad į valdžią ateis tie, kam Lietuva svarbiausia, vardan Saulės Lietuvos? Laukimas kažko šviesaus, kuo neabejoji, suteikia jėgų gyventi ir kurti. Nebelaukė? -- Nuoširdi padėka ir pagarba už tai, ką sukūrė, ką nuveikė. Nuoširdi užuojauta ir stiprybės linkėjimai artimiesiems.

Liūdna šiandien

Lietuva neteko nuoširdaus žmogaus. Jis buvo dvasios aristokratas, pergyveno dėl savo šalies ir laukė stebuklo neprarasdamas vilties, nors, matyt, pats nebematė galimybių ką nors pakeisti. Paskutiniame interviu pripažino: "Šiaip ar taip, kad ir kokia būtų Lietuvos valstybė, priimu ją kaip savo likimą. Su skausmu, neapykanta, neviltimi – ir viltimi: juk sakau, kad stebuklas yra įmanomas."
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS