Londone gyvenančios menininkės ekspozicijos centre – tradicinis japoniškas maneki-neko simbolis. Šios letenėle kviečiamai mojuojančios katės figūrėlės, dažniausiai matomos prie parduotuvių kasų, japonų kultūroje simbolizuoja norą prisikviesti sėkmę – sulaukti klientų ar pinigų srautų. Tačiau menininkės interpretacija kelia gilesnį klausimą: o kas iš tikrųjų yra turtas?

„Didžiąją gyvenimo dalį pinigus aš supratau klaidingai“, – sako N. Kuremoto. Osakoje gimusi menininkė prisimena vaikystę, kai namuose apie pinigus nekalbėta, – jie buvo laikomi godumo, paviršutiniškumo, purvo apraiška. Vėliau ji supratusi, kad būtent dėl pinigų mes atsisakome svajonių ir savęs.

Procesas: japonų menininkės keramika – iš žemės, ugnies, dvasios dovanų sukurti, formą įgavę sapnai. / Maneki Neko nuotr.

Menininkės asmeninis kelias atskleidžia šiuolaikinio žmogaus paradoksą. Po studijų prestižiniame Londono Šv. Martino menų koledže, kai „į duris pasibeldė sąskaitos“, ji pradėjo rinktis ne širdimi, o baime. „Rinkausi nuomą vietoj sielos, – prisipažįsta kūrėja. – Tyliai pinigai perėmė viską – mano meną, mano balsą.“

Naujoji N. Kuremoto kolekcija gimė iš šio skausmingo suvokimo. Spalvos, „nuplėštos nuo jenų, eurų, svarų, dolerių“, pasakoja istorijas apie pinigus, galią, tapatybę. Tačiau ne apie tai, kaip turtą garbinti, – apie tai, kaip su juo grumtis.

N. Kuremoto kūryba, kaip ir ji pati, egzistuoja mitologijos, atminties ir šiuolaikinės tikrovės sankirtoje. Menininkė, vadinama šiuolaikine senosios išminties sergėtoja.

„Mes nežudome svajonių todėl, kad esame be pinigų. Mes jas žudome, nes bijome“, – aštriai konstatuoja menininkė. Jos žodžiais, sistema nėra sukurta mūsų išlaisvinimui – ji skirta laikyti mus „alkanus ir paklusnius“.

Tai iš esmės keičia tradicinius maneki-neko simbolius. Galbūt ši katė kviečia finansinę sėkmę, gausą, bet moja kviesdama namo – sugrįžti prie to, kas iš tikrųjų svarbu.

N. Kuremoto kūryba, kaip ir ji pati, egzistuoja mitologijos, atminties ir šiuolaikinės tikrovės sankirtoje. Menininkė, vadinama šiuolaikine senosios išminties sergėtoja, formuoja molį tik rankomis, naudodama paprasčiausius įrankius. Taip jos kūrybos eiga virsta beveik rituališku procesu, įkvepiančiu medžiagai gyvybę. Jos skulptūrinės formos primena Japonijos senovės talismanus – haniwa, dogu, komainu – šimtmečius saugojusius nuo blogio ar ligų.

Maneki Neko nuotr.

Šiuolaikinėmis interpretacijomis N. Kuremoto klausia: nuo kokių dvasių šiandien turime saugotis? Atsakymas, matyt, slypi ne išoriniame pasaulyje, o mumyse pačiuose – mūsų baimėse, godume, prasmės netekime pasaulyje, kurį vis labiau valdo logika ir greitis.

Parodos pavadinimas „Not for Sale“ (liet. Neparduodama) taip pat nėra atsitiktinis. Tai filosofinis pareiškimas apie meno vertę ir jo tikslą – ne prekės ženklą, bet kvietimą į gilesnį suvokimą.

N. Kuremoto keramika – tai sapnai, virtę forma, ugnis, žemė ir dvasia, sujungti į rankų darbą. Juose galbūt slypi tylus kvietimas prisiminti tai, ką buvome pamiršę, leisti senoms istorijoms vėl kvėpuoti, ieškoti jose kelio pirmyn.

Kas? N. Kuremoto keramikos kūrinių paroda.

Kur? Antazavės dvare (Dvaro g. 17, Antazavė, Zarasų r.).

Kada? Veikia iki rugsėjo 30 d. II–VI 10–18 val., VII 10–16 val.