Dominuoja popmuzika

Muzikos populiarumo fenomenas yra nevienalytis, kompleksiškas reiškinys. Viena vertus, muzikos žanrų, vadinamų populiariąja muzika, iš tiesų yra klausomasi daug, tačiau yra populiari ir liaudies, klasikinė muzika, dainuojamoji poezija ir kitų žanrų muzika.

Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) kaupiami duomenys rodo, kad 44 proc. Lietuvos gyventojų bent kartą per metus lankosi populiariosios muzikos renginiuose ir panašiai tiek pat klausosi įrašų. Klasikinę muziką ir džiazą lietuviai dažniau klauso vaizdo ir (ar) garso įrašų formatu, o, pavyzdžiui, opera ir liaudies muzika labiau linkę mėgautis gyvai.

LiDA pateiktais duomenimis, liaudies, etninė muzika ir pasaulio muzika (angl. world music) sulaukia 27 proc. klausytojų dėmesio (29 proc. lankosi šio muzikos žanro renginiuose), klasikinė muzika – 24 proc. (19 proc. lankosi renginiuose), dainuojamoji poezija – 19 proc. (12 proc. lankosi renginiuose), džiazas ir bliuzas – 14 proc. (11 proc. lankosi koncertuose), o opera, miuziklas ir operetė – 12 proc. klausytojų (14 proc. lankosi renginiuose). Vertinant muzikos renginių populiarumo tendencijas nuo 2014 iki 2023 m., matomas aiškus augimas.

Renginiai ar įrašai?

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto muzikologė dr. Ulrika Varankaitė pažymi, kad opera klausytojams yra ne tik muzikos, bet ir vizualinės patirties menas, todėl ją dažniau renkamasi išgyventi gyvai – tai leidžia giliau įsitraukti ir paskirstyti savo dėmesį.

„Opera visgi yra teatras, tad, mano nuomone, nenuostabu, kad klausytojai renkasi ją patirti gyvai. Nes čia dėmesys skiriamas ne tik muzikai, bet ir vizualiniams elementams: vaidybai, kostiumams, dekoracijoms. Muzikinių spektaklių mėgėjams dažnai yra įdomu matyti gyvai grojantį orkestrą“, – pastebi U. Varankaitė.

Jos teigimu, gyvas dalyvavimas klausytojams leidžia maksimaliai pasinerti į operos patirtį ir paskirstyti savo dėmesį. Nes, pavyzdžiui, jei žiūrime operos vaizdo įrašą, galime matyti tik tai ar tik tiek, kiek yra rodoma kadre tuo metu, tad vaizdinis patyrimas priklauso nuo vaizdo įrašo montažo, ir, žinoma, prarandame gyvą muzikos skambėjimą.

Liaudies muzikos populiarumas gali būti nulemtas kitų priežasčių – ji dažniau nei kitų žanrų muzika yra atliekama gyvai įvairių minėjimų, vakaronių, bendruomenių sueigų metu, jos klausymąsi galima vertinti ir kaip nacionalinio identiteto išraiškos aktą.

Svarbi gyvenimo dalis

Palyginus apklausas, atliktas iki pandemijos (2020 m.) ir po jos (2023 m.), panašu, kad Lietuvoje susidomėjimas įvairių žanrų (ypač popmuzikos, roko, hiphopo, pasaulio muzikos, elektroninės, liaudies ar etninės) muzikos renginiais paaugo 5–10 proc.

Archyvo duomenimis, 2004 m. net 93 proc. šalies gyventojų liaudies dainas ir muziką vertino kaip svarbų Lietuvą apibūdinantį dalyką, daugiau nei pusė lietuvių klausytojų (52 proc.) rinkdamiesi muzikos įrašus pirmenybę teikė Lietuvos autorių ir atlikėjų kūriniams.

Kitas ryškus faktas tų metų apklausoje – lietuvių nuomone, svarbiausias dalykas, kad dainininkas galėtų išgarsėti, yra balsas (56 proc. respondentų Lietuvoje, bendrai Europoje atliktose apklausose šis skaičius siekė 70 proc.). Įdomu tai, kad geri dainų tekstai populiarumui Lietuvoje yra svarbesni (27 proc.) nei Europoje (12 proc.), o gera atlikėjų išvaizda tiek Lietuvoje, tiek Europoje vertinama vienodai (po 15 proc.).