Mokiniai, kolegos, gerbėjai surengė vieno garsiausių Lietuvos istorikų, profesoriaus Mečislovo Jučo 90-čiui skirtą šventę. Jubiliatas sako esąs labai dėkingas, kad tiek daug žmonių skyrė savo laiko jam pagerbti. 

Nors profesoriaus mintys – apie darbus ir tebetraukia užsukti į archyvus, naujų knygų vienas produktyviausių istorijos specialistų jau nebežada. Lietuvių istoriografijos klasiko, vieno garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojų, monografijų apie Žalgirio mūšį, Lietuvos metraščius, baudžiavos irimą, taip pat vadovėlių autoriaus tikrasis gimtadienis – balandį, šį pagerbimą pavėlino kolegų ir mokinių profesoriui rengta dovana – knyga.

„Nacionalinės mokslo premijos laureatas, Simono Daukanto premijos laureatas, LDK Gedimino ordino kavalierius“, – vardija istorikė Irena Valikonytė.

Tačiau mokiniai M. Jučą sako labiausiai vertinantys dėl žavingo sąmojo ir žmogiškos šilumos.

„Profesorius – labai šiltas žmogus ir patraukia pirmiausia savo žmogiškomis savybėmis. Iš mūsų kurso tai turbūt kokie 6–7 žmonės rašė pas jį įvairius kursinius, diplominius darbus ir t.t., ir tikrai, jeigu pažiūrėtumėte į jo bibliografiją, pamatytumėte, kad tikrai tai yra ne tik žymus mokslininkas, bet ir labai mylimas pedagogas“, – sako Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

„Puikiai jaučiuosi ir labai džiaugiuosi, kad tiek daug paaukojo savo brangų laiką ir atėjo čia“, – sako istorikas M. Jučas.

Kolegų teigimu, pilna Valdovų rūmų menė – adekvatus profesoriaus nuopelnams pagerbimas. Anot jų, ilgiausiai aktyviai dirbančių mokslininkų – jis itin produktyvus, bet pats jubiliatas naujų knygų jau nežada.

„Jau vėlu. Rašyti ką nors jau nepažadu. Parašiau tą, ką parašiau, o daugiau jau vargu“, – tikina istorikas. Tačiau M. Jučas taip pat prisipažįsta, kad dažnai kyla noras eiti į archyvus, bet jau sunku.

Tačiau kai ką pataisyti ir papildyti M. Jučas sako dar mielai galintis.