PIANISTĖ M. RUBACKYTĖ MUZIKINIO-BIOGRAFINIO FILMO APIE SAVE PRISTATYTI ATVYKO IŠ PARYŽIAUS

„Labai džiaugiuosi, kad filmo kūrėjams per meilę ir viltį pavyko atskleisti mano gyvenimo tarpsnį, kuris atveria ir Lietuvos istorijos atkarpą. Gyvendama svetur matau, kad žmonės nedaug žino apie mūsų šalies istoriją, apie žmones, kuriems teko išgyventi politinius lūžius, apie artistus, kurių praeitis buvo išniekinta“, – kino režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmo „Mūza“ pristatyme kalbėjo pagrindinė filmo herojė, pasaulinio garso pianistė Mūza Rubackytė.

Skambant muzikai iš filmo herojės M. Rubackytės albumo „Melancholija“ į kino teatrą „Forum Cinema Vingis“ rinkosi premjeros svečiai. Tarp jų buvo Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Éverard, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jolanta Karpavičienė, teatro režisieriai Oskaras Koršunovas, Jonas Vaitkus, istorikas Aurimas Švedas, aktorės Janina Matekonytė, Gabija Ryškuvienė, Vladas Bagdonas, Gediminas Storpirštis, rašytoja Akvilina Cicėnaitė, dizainerė Zita Gustienė ir daugybė kultūros žmonių.

M. Rubackytė su vyru, Šveicarijos dietologu Alainu Golay, dalyvauti A. Marcinkevičiūtės filmo „Mūza“ premjeros vakare ir išankstiniuose, Vasario 16-osios šventei skirtuose seansuose atvyko iš Paryžiaus.

M. Savičiūtės nuotr.

Dokumentinio filmo „Mūza“ raudonojo kilimo premjeros data pasirinkta neatsitiktinai – kartu su nepaprasta, pianistės M. Rubackytės atliekama muzika filme suskamba ir stiprus laisvės motyvas. Istorija apie tai, ką talentingam žmogui reiškė siekti svajonių sovietmečio kalėjime.

„Mano likimas klostėsi kartu su Lietuvos likimu“, – filme ištarė pianistė M. Rubackytė, o režisierė Agnė Marcinkevičiūtė jame atskleidžia muzikinį menininkės portretą, kuriame skleidžiasi įspūdinga ir atvira pianistės gyvenimo istorija.

„Mudvi su Mūza sujungė man ir jai labai brangus žmogus – mano buvusio filmo herojus JAV gyvenantis operos solistas Arnoldas Vokietaitis. Būtent jis pajuto mano muzikinę klausą ir pasiūlė sukurti filmą apie Mūzą. Be abejo, apie Mūzą žinojau, tačiau man labai norėjosi jos asmenybę atverti kur kas platesniam žmonių ratui, leisti jiems per muzikę ir jos atliekamą muziką suvokti laikotarpį, kuriame ji gyveno“, – sakė filmo režisierė A. Marcinkevičiūtė.

M. Savičiūtės nuotr.

Režisierė yra nepaprastai dėkinga filmo prodiuserei Živilei Gallego, kuri komandą aprūpino finansiškai ir leido jai nerti į kūrybinius ieškojimus. „Kai į vieną vietą susirenka tinkami ir vienas kitą suprantantys žmonės, sėkmė užtikrinta“, – filmo sėkme neabejojo A. Marcinkevičūtė.

Tarp Vilniaus, Paryžiaus ir Ženevos gyvenanti, didžiausiose pasaulio koncertų salėse grojanti, daugiau nei trisdešimt kompaktinių plokštelių išleidusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, meistriškumo klasių įvairiose šalyse dėstytoja, pasaulinių pianistų konkursų komisijos narė M. Rubackytė dokumentinio filmo kūrėjų komandą pakvietė į muzikos ir jausmų pripildytą kelionę. Žiūrovai pamatys aukštosios muzikos pasaulio užkulisius, kartu su mokiniais dalyvaus Mūzos pamokose, pažvelgs į menininkės būtį ir buitį.

M. Savičiūtės nuotr.

Ir Mūza, ir filmo kūrėjai premjeroje pabrėžė, kad filmą būtina žiūrėti dideliame ekrane, – kokybiška garso įranga užtikrina, kad filmo muzika suskambės. Aukšta garso kokybe pasirūpino filmo garso režisierius Jonas Jocys, o vaizdus iš didžiausių koncertų salių, garso studijos, meistriškumo pamokų ir Mūzos namų nufilmavo operatorius Rytis Kurkulis.

Dokumentinis filmas „Mūza“ buvo kurtas beveik penkerius metus.

M. Savičiūtės nuotr.

„Filme skamba daug muzikos, šalia jos pamažu skleidžiasi ypatingos dvasinės tvirtybės talentingo žmogaus gyvenimo kelias. Įspūdinga pianistės gyvenimo istorija, tikiuosi, įkvėps ir jaunus žmones, ir vyresnius klasikinės muzikos mylėtojus“, – sakė prodiuserių kompanijos „Fralita Films“ vadovė, prodiuserė Ž. Gallego.

A. Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“ kino teatruose pasirodys nuo 2024 metų vasario 23 dienos. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filmą kūrė prodiuserinė kompanija „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi „Acme Film“.