Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams | Diena.lt

RASŲ RITUALUOSE – SĖKMĖ IR SVEIKATA VISIEMS METAMS

Trumpiausia vasaros naktis – saulėgrįžos šventė, vadinama Rasomis ar Kupolinėmis. Paparčio žiedo ieškojimas, kupoliavimas, šokinėjimas per laužą, vainikų pynimas ir plukdymas, meilės burtai ir ateities spėjimai – Joninių ritualai yra vieni spalvingiausių.

Žolynų magija

Neatsiejama šventės tradicija – kupoliavimas. Žolynai renkami švenčių išvakarėse saulei nenusileidus arba rytą prieš pat saulėtekį. Tikėta, kad tokiu metu su niekuo nesikalbant iš devynių laukų surinktos žolelės turi stebuklingų gydomųjų galių.

Gražioje pievoje atsistokite veidu į šiaurės vakarus, žengę devynis žingsnius, nesirinkdami, graži ar ne, patinka ar ne, nuskinkite pirmą pasitaikiusią žolę. Paskui eikite į šiaurę, šiaurės rytus, rytus, pietryčius, pietus, pietvakarius ir vakarus, paskutinį – devintąjį augalėlį – nuskinkite vėl atsisukę veidu į besileidžiančią saulę.

O dabar atidžiau žvilgtelėkite į puokštę. Žydintis dobilas merginos puokštėje, ramunė ar kita moterišku vardu vadinama graži gėlė vaikino puokštėje reiškia patikimą, gerą gyvenimo draugą. Jei bus atvirkščiai – dobilas – vaikino, o ramunė – merginos – tuoktis neskubėkite, džiaukitės jaunyste, bet nebūkite perdėtai išdidūs – liksite vieni. Uodeguota smilga – turtų, pinigų simbolis, gegutės ašarėlės pranašauja rūpesčius ir vargus, o dilgėlė – apsauga nuo visokių priešų. Jei puokštėje atsirado vešlus, šakotas ir lapuotas žolynas – jus sups gražus būrys draugų, su tiesiu ir ilgu stiebu – laukia ilgas ir teisingas gyvenimas, išsirangęs, netaisyklingas augalas pranašauja kliūtis, kurias turėsite įveikti.

Savas reikšmes turi ir gėlių žiedų spalva: balta – rami sąžinė, rausva – meilė, raudona – ateina tikra meilė, mėlyna – ilgesys, svajos, geltona – palankumas, šiluma.

Romantiški burtai

Joninių vainikas – išskirtinis šventės simbolis, puošmena ir įvairių žaidimų, būrimo priemonė. Tradiciškai iš 9 ar 12 skirtingų žolynų juos pynė merginos, bet tautosakoje pasakojama, kad vainikai savo ateitį padėdavo sužinoti ir vaikinams.

Ieškoti magiško, vidurnaktį prasiskleidusio paparčio žiedo tradiciškai reikia vienam, o štai Joninių laužas – vieta, kur į ratą susiburia visi šventės dalyviai.

Vienas iš smagių burtų–žaidimų – vainiko mėtymas ant karties: kelintą kartą mergina ant karties užmes vainiką – po tiek metų ištekės, jei merginą turintis vaikinas vainiką užmes ant tos pačios šakos, kaip ir jo išrinktoji, vadinasi, pora gražiai ir ilgai gyvens kartu.

Upėje ar ežere paleisti vainikai padėdavo sužinoti, ar mergina ir vaikinas skirti vienas kitam: kurių vainikai sueina, susitinka – tais metais jie sueis į porą. Jei mergina jau turi mylimąją ir nori sužinoti ateitį, turi paleisti du vainikus: jei vainikai pasuks į priešingas puses – ji išsiskirs su mylimuoju, jei susiglaus – už jo ištekės. Galima paplukdyti ir vieną vainikėlį su žvakute: jei jis plaukia – ištekės, jei ne – šiais metais vyro nesusiras. Kuo greičiau vainikėlis plauks, tuo anksčiau įvyks vestuvės. O jei norėdavo susapnuoti savo mylimąjį ar mylimąją, vainikus kišdavo po pagalve.

Beje, Joninių vainikas turi atlaikyti visą naktį ir tik tada nuplaukti nešamas vandens srovės. Jį reikia pinti kruopščiai – žolynų kotus sutvirtinti apsukant tvirtu siūlu.

Apsivalymas ir stiprybė

Ieškoti magiško, vidurnaktį prasiskleidusio paparčio žiedo tradiciškai reikia vienam, o štai Joninių laužas – vieta, kur į ratą susiburia visi šventės dalyviai. Laužas skirtas pagerbti atitolstančiai saulei, tad turi degti per naktį iki jos patekėjimo.

Tradiciškai laužavietės vieta – ant kalno ar kitoje gerai matomoje vietoje: kuo daugiau laukų bus apšviesta, tuo derlius bus gausesnis. Laužui įkurti reikės sausų, nedidelių pagaliukų, tiks išdžiūvusi žolė, skiedros, o kad ugnis negesdama gyvybingai liepsnotų, būtina pasirūpinti stambesnėmis, ilgai degančios medienos malkomis, rąstais. Prakurą kraukite į laužavietės centrą, aplink jį kūgiu didėjančia tvarką sudėkite stambias malkas. Laužą kūrenti reikia labai atsargiai – laužavietę apjuoskite akmenimis.

Nuo seno tikėta, kad šuoliai per baigiantį degti laužą padeda apsivalyti nuo nužiūrėjimų, negandų, nuodėmių, stiprina sveikatą. Jei per laužą šoks už rankų susikabinę vaikinas ir mergina – pora dar šįmet atšoks vestuves.

Tikima, kad Joninių rytą nuo žolynų nubraukus kylančios rasos lašelius, būtina nusiprausti – tai suteikia jėgų, sveikatos ir laimės.

Jėgų išbandymas

Senovėje nė viena šventė neapsėjo be sportinio pobūdžio žaidimų. Tautosakoje minima, kad laisvalaikiu, įvairių susiėjimų, švenčių, tikėtina, ir Joninių metu, senovės lietuviai mėgo eiti ristynių. Skirtinguose Lietuvos regionuose šis galynėjimosi būdas buvo vadintas skirtingai: imtys, ristynės, galitynės, mintynės, veltynės, pakištynės.

Mūsų dienas pasiekę istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad ristynės buvo labai populiarios XIX a. antroje pusėje po baudžiavos panaikinimo, kai šalyje pradėjo formuotis agrarinė kultūra. Po darbų, turgaus, švenčių metu jaunimas, suaugę vyrai, o tėvų pavyzdžiu įkvėpti ir vaikai mėgdavo susiimti – išbandyti savo jėgas. Yra liudijimų, kad ristynėms neatsispirdavo ir moterys.

Prieš dvejus metus įsteigtos Lietuvos ristynių federacijos prezidentas Tomas Gervė įsitikinęs, kad šios kovos be ginklo atgarsiai ataidi iš karingos Lietuvos praeities. Pats imtynių pavadinimas rodo, kad einama ne muštis, smūgiuoti, o ristis – nurungti varžovą savo vikrumu, lankstumu, drąsa, sumanumu.

"Ristynių technika buvo labai paprasta ir greitai išmokstama, kovota įvairių susitarimų pagrindu – kaip ir iki kiek galima galynėtis, pavyzdžiui, pargriovus, paguldžius ant menčių, prisipažinus nugalėtam. Tais laikais egzistavo garbingi susitarimai – priešininkai pasitikėjo vienas kitu, – pastebi pašnekovas. – Tradiciškai ristynės nebuvo profesionalus sportas. Mūsų federacijos tikslas – šį lietuvišką kovos meną pakylėti į kur kas aukštesnį, profesionalų lygį – rengti sportininkus, organizuoti čempionatus, todėl autentiškas tradicijas ir šiuolaikiškų imtynių ypatumus sujungėme į vieną sistemą. Džiaugiamės, kad ši lietuviško sporto šaka įtraukta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą."

Siekdama skatinti aktyviau domėtis tradiciniu kovos menu įvairių švenčių metu organizuojamos parodomosios ristynių varžybos. T.Gervė įsitikinęs, kad ristynes gali išbandyti kiekvienas, svarbu garbingai laikytis susitarimo. Šis aktyvaus sporto būdas ne tik pramankštins raumenis, leis įvertinti asmeninį ir savo priešininko sumanumą bei charakterio tvirtumą, bet bus labai smagi pramoga visai Joninių švęsti susirinkusiai kompanijai. Tiesa, kad galynėtis būtų maloniau, verta paieškoti minkštesnės pievelės, dar geriau – pakloti ant jos šieno, būsimam nugalėtojui, kaip ir dera – nupinti ąžuolų vainiką.

GALERIJA

  • Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams
  • Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams
  • Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams
  • Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams
  • Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams
  • Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams
  • Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams
  • Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams
  • Rasų ritualuose – sėkmė ir sveikata visiems metams
123rf.com nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS