ROMOJE ATIDARYTAS PIRMASIS ITALIJOJE ŠUNŲ RESTORANAS SULAUKIA SVEČIŲ

Pepės maistas toks geras, kad jis švariai išlaižo lėkštę. Vargu, ar kokioje nors kitoje Romos įstaigoje šuo taip lapnotų vištieną su bulvių koše, tačiau tai juk „Fiuto“ – pirmasis Italijoje šunų restoranas.

Švelnus apšvietimas, fone skamba rami muzika, dėmesingi darbuotojai palydi žmones ir augintinius prie stalų ir teiraujasi, gal keturkojai klientai norėtų virto kiaušinio su trintais žirneliais ir fontinos sūriu. O gal žuvies su rikota ir cukinijomis?

Ištroškę augintiniai gali rinktis žaliųjų obuolių ir arbūzų sultis ar net pasimėgauti kriaušių, braškių ir bananų gėrimais. „Valgiaraštį sudarėme su veterinarijos dietologu, ingredientus parinkome atsižvelgdami į alergijas, nes šunys alergiški kur kas labiau nei žmonės“, – sakė vyriausiasis virtuvės šefas Luca Grammatico, anksčiau dirbęs kinologu.

Pepė, ketverių metų bišonas išdykėlio snukučiu, išlaižo elegantišką juodą dubenėlį iki paskutinio trupinio, atrodo, kad nugremš net geometrinius raštus.

Naminiai gyvūnai „yra mūsų šeimos nariai, tad kodėl neturėtume su jais elgtis kaip su šeima?“, sako Sara Nicosanti, fotografuodama asmenukę su Mango, savo penkerių metų Džeko Raselo terjeru, specialiai šiam tikslui sukurtoje veidrodžių zonoje.

Negirdėti jokio lojimo, svečiai sutelkę dėmesį į savo dizainerių sukurtus dubenėlius, įsitaisę ant vilnonių antklodžių šalia šeimininkų stalų. 36 metų nekilnojamojo turto agentė S. Nicosanti sako esanti „labai patenkinta“ pasirinkimu vos prieš mėnesį atidarytame restorane, nes šunys „irgi nusipelno subalansuotos mitybos“ su „tinkamais ingredientais“.

„Jokių prieskonių, jokios druskos ir aliejaus“, – tvirtina L. Grammatico. Maistas šunims gaminamas atskiroje virtuvėje nei jų šeimininkams. Porcijos pritaikomos pagal šunų dydį: S (sveriantiems nuo dviejų iki 10 kilogramų), M (11–20 kg), L (21–30 kg) ir net XL (virš 30 kg).

Tarp stalų įrengėme pertvaras, kad vaišindamiesi šunys vienas kito nematytų ir netrukdytų, nesiveržtų į kito  erdvę.

„Žuvis yra labai populiari, nes jos skonis skiriasi nuo įprasto maisto“, – tikina L. Grammatico.

Gimtadienio tortas

Nuotaika šventiška, kai 40 metų teisininkė Romina Lanza atvyksta švęsti savo šuns Rūdi ketvirtojo gimtadienio. Restoraną „Fiuto“ ji  vertina kaip „labai sveikintiną iniciatyvą“ ir nesileidžia į diskusijas, ar dera vaišinti augintinius šviežiai paruoštais brangiais patiekalais, kai kitur pasaulyje žmonės badauja. „Tai asmeninis pasirinkimas, nematau tame nieko bloga“, – sakė ji.

Taip pat mano ir 20-metė studentė Maria Gliottone, aptikusi restoraną „TikTok“ tinkle ir atėjusi su savo dvejų metų šunimi Nala ir jos draugu Daglasu, keturių mėnesių Korsikos šuniuku. „Taip mano tie, kurie neturi šuns, bet tie, kurie turi, labai džiaugiasi galėdami čia atvykti su savo draugu“, – sakė ji.

Nuo pat atidarymo restoranas kiekvieną vakarą per savaitę priima vidutiniškai nuo 6 iki 10 šunų, o savaitgaliais – nuo 10 iki 15, įėjimas kainuoja nuo 8 iki 20 eurų, priklausomai nuo šuns dydžio.

„Tarp stalų įrengėme pertvaras, kad vaišindamiesi šunys vienas kito nematytų ir netrukdytų, nesiveržtų į kito erdvę“, – sakė Marco Turano.

Trys įkūrėjai nesitikėjo, kad restoranas Milvijo tilto rajone pačioje Romos širdyje bus toks sėkmingas. „Esame labai laimingi“, – sakė 33 metų M. Turano, pakuodamas dovaną staigmeną Rūdi – plaukų kondicionierių, kad nesusiveltų kailis. Nors žvakučių nebus, gimtadienio tortą Rūdi gaus – „sūrio biskvitą su rikota, pagardintą žaliaisiais obuoliais“.