Autentiškos medžiagos ir siluetai, sukurti ne kaip praeities refleksija, bet ieškant naujų formų. Galimybė įsitikinti, kad kostiumo mada yra ne kokia žmogiškos tuštybės priedanga, bet artefaktas, teikiantis ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir istorinių žinių.

Autentiškos medžiagos ir siluetai, sukurti ne kaip praeities refleksija, bet ieškant naujų formų. Galimybė įsitikinti, kad kostiumo mada yra ne kokia žmogiškos tuštybės priedanga, bet artefaktas, teikiantis ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir istorinių žinių. Šias galimybes suteikia Mykolo Žilinsko dailės galerijoje veikianti paroda "Art Deco mada" iš mados istoriko, dailininko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.

Tarpukario Europos madą (1918–1939 m.) bei jos pokyčius primenanti ekspozicija iškart pamėgta lankytojų ir netrukus buvo paįvairinta muziejaus specialistų parengta edukacine programa "Čarlstono ritmu". Joje žiūrovas ne tik apžiūri įspūdingąsias sukneles ir aksesuarus, pamato dokumentinį filmą apie XX a. pradžios civilizacijos virsmą, bet ir pats gali pabūti dizaineriu, pasivaržyti su Coco Chanel bei kitais žymiausiais mados kūrėjais.

Įpusėjus vasarai, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus dar kartą paįvairina ekspoziciją. Į sceną šįkart išeina garsiosios tarpukario Kauno damos, pristatomos tokių pat žinomų vyrų.
A.Vasiljevo surinktų eksponatų parodoje svečiuojasi žinomų Lietuvos menininkų Petro Kalpoko, Kajetono Sklėriaus, Jono Šileikos, Adalberto Staneikos, Vlado Didžioko, Adolfo Valeškos, Jokūbo Mesenbliumo ir Stasio Ušinsko tapyti 3–4 dešimtmečių moterų portretai. Kūriniai įdomūs ne tik charakteringais tarpukario apdarais, niekuo nenusileidžiančiais Paryžiaus ar Berlyno madai – dauguma jų greičiausiai ir buvo užsakyti ar atsivežti iš žinomų Europos mados namų ar parduotuvių.

Labi įdomu, kaip ir kas šiuos apdarus dėvėjo – iš paveikslų į mus žvelgia neeilinės asmenybės. Natūralu, kad tapytojų akys pirmiausia krypo į savo jaunas žmonas, tarp kurių buvo nemaža menininkių: efektingoji Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (1891–1967) – garsi šokėja, baletmeisterė, dailininkė; tapytoja Barbora Didžiokienė (1896–1976), neseniai sudominusi dabar publikuojamais memuarais "Mažosios dailininkės prisiminimai", kuriuose atgyja XX a. pirmosios pusės kultūrinis gyvenimas Rusijoje ir Lietuvoje; menininkė, vertėja Elena Freybush-Sklėrienė (1887–1980), daug metų besirūpinusi žymiausio Lietuvos akvarelininko kūrybiniu palikimu.

Dailininkas A.Staneika nutapė savo žmoną Mariją Korganovaitę-Staneikienę, kuri buvo žinoma ne kaip menininkė, o kaip gydytoja, akių ligų specialistė, Kauno miesto savivaldybės centrinės ambulatorijos vedėja. Kitos damos sudomino dailininkus šiandien mažiau žinomais nuopelnais, galbūt giliose akyse pasakojamomis istorijomis ar kūnų kontūrais nuslystančiomis gracingomis linijomis. Beveik visos nutapytos ponios, pasipuošusios skrybėlėmis, stilingomis suknelėmis ar įmantriais aksesuarais, gali pretenduoti į elegancijos dievaitės vardą ir į išskirtinio meninio kūrinio statusą.

Kas? Paroda "Art deco mada". Iš A.Vasiljevo kolekcijos.

Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.

Kada? Veikia iki rugpjūčio 31 d.