TRAGIŠKOS KELEIVINIO LAIVO ISTORIJOS FILMAS

Pradedamas kurti filmas apie prieš 30 m. nuskendusį Lenkijos keleivinį laivą „Jan Heweliusz“.

Iš nelaimių serialo

Po didžiulio dėmesio sulaukusio filmo apie „Titaniką“ buvo pastebėta, kad tikromis istorijomis pagrįsti kūriniai apie laivų tragedijas sulaukia daug dėmesio ir žiūrovų.

Kai kurios studijos vieną po kito jau ėmėsi leisti atskirus laivų tragedijų arba nelaimių serialų jūros tematika filmus.

Tarp jūrinių filmų kūrėjų vis labiau figūruoja JAV pramogų ir filmų kūrimo kompanija „Netflix“. Šiomis dienomis ji Lenkijos Gdynės mieste pradeda kurti, tiksliau filmuoti filmą pagal „Heweliusz“ projektą.

Tai vienas iš keturių projektų arba filmų, kuriuos „Netflix“ kuria Lenkijoje. Čia ši kompanija turi savo biurą. Vienas iš „Netflix“ Vidurio ir Rytų Europos filmų režisierių yra lenkas Lukaszas Kluskiewiczius.

Filmą apie keleivinį laivą „Jan Heweliusz“ kuria ta pati grupė, kuri sukūrė nemažo pasisekimo Lenkijoje sulaukusį filmą „Wielka Woda“ („Didysis vanduo“) apie didžiausią potvynį šios šalies istorijoje 1997 m., kai smarkiai išsiliejus Odros upei buvo apsemta apie 40 proc Vroclavo, žuvo 56 žmonės.

Šį filmą pagal tikrus įvykius kūrė Varšuvoje gimęs režisierius Janas Holoubekas, lenkų kilmės prodiuserė Anna Kępinska.

Procesas: Lenkijoje pradedama įamžinti didžiausia laivybos tragedija šioje šalyje – laivo „Jan Heweliusz“ žūtis. / „Portalmorski.pl“ nuotr.

Tragedija prie Riugeno salos

Norvegijoje 1977 m. statytas ir lenkų astronomo Johaneso Heveliaus (lenk. Jan Heweliusz) vardu pavadintas laivas buvo tarsi nelaimėlis.

Dar 1983 m. laive kilo didelis gaisras. Žmonės nenukentėjo, tačiau laivas buvo smarkiai apgadintas. Įdomi to meto laivų remonto tradicija – išdegusias vietas užpylė cementu. Dėl to maždaug 60 tonų padidėjo jo svoris. Manoma, kad taip pakito ir laivo stabilumas.

Prieš 40 m. į laivų remontą dar buvo žvelgiama tarsi pro pirštus. Yra kai kurių prielaidų, kad toks keistas remontas sudegusio laivo skyles „užlopyti“ betonu galėjo būti neteisėtas.

Taip pat toks laivo „betonavimas“ galėjo būti ir didžiulės jo tragedijos 1993 m. sausio 14-ąją priežastimi. Linijoje tarp Lenkijos Svinouiscio ir Švedijos Ystedo plaukiojęs keltas apvirto ir nuskendo Vokietijos Riugeno salos pakrantėje prie Arkonos kyšulio.

Nelaimės metu žuvo 20 įgulos narių ir 35 keleiviai.

Nors incidente dalyvavo Vokietijos ir Danijos jūrų gelbėjimo tarnybos, Lenkijos gelbėjimo laivas „Huragan“, vokiečių ir lenkų sraigtasparniai, keli gelbėjimo laivai, pavyko išgelbėti tik 9 žmones. Išgyvenusieji prisiminė, kad uragano gūsis greitai apvertė laivą, todėl net nebuvo įmanoma nuleisti gelbėjimo valčių į vandenį.

Laivas priklausė „Polish Ocean Lines“, o jį eksploatavo jos dukterinė bendrovė „Euroafrica Shipping Lines“.

Laivui nuskendus paaiškėjo, kad prieš tai be minėto gaisro jame buvo net 27 įvairūs incidentai, įskaitant susidūrimą su žvejų laivais, Ystede apgadinta krantine, kitais smulkesniais incidentais, įskaitant ir laivo pagrindinio variklio gedimą jūroje.

Po to, kai 1993 m. laivas nuskendo tapęs didžiausia Lenkijos laivybos nelaime, atsakyti tarsi ir nebuvo kam, nes kapitonas taip pat žuvo. Oficialia laivo žūties priežastimi buvo įvardintas jį pervertęs uraganas, kuris tuomet jūroje ties Riugenu sukėlė ir 6 m aukščio bangas.

Laivo „Jan Heweliusz“ nuolaužos ir dabar guli 27 m gylyje. Vokietijos ir Lenkijos valdžia oficialiai yra leidusios šį laivą lankyti narams.

Lietuviai išlaikė prisiminimus apie jūrinį filmą, kuris kurtas pas mus, o lenkai jūrinį filmą pagal laivo tragediją kuria dabar.

Jūriniai prisiminimai iš Lietuvos

Kuriant filmus ir juos parduodant komerciniais pagrindais per mokamus kanalus, taip pat pastebėta ir tai, kad žmonėms patinka filmai ne tik apie laivų tragedijas, bet ir senesni, dažnai netgi apie prieškarinius laikus.

Ne veltui atsirado daugybė filmų apie karalių, carų, įvairių didikų šeimas, istorinius įvykius, tragedijas. Seni jūriniai filmai apie tragedijas patrauklūs ir tuo, kad jie naujai atveria tuos laikus, kurių mes nežinome. Jie vaizdu tarsi nukelia į visai kitą pasaulį.

Galima prisiminti, su kokiu džiaugsmu Lietuvos žiūrovai 2005 m. sulaukė filmavimo apie Viduramžių piratą Klausą Štiortebekerį, kuris siautėjo Šiaurės ir Baltijos jūrose. Šventojoje buvo įrengtas Visbio kaimas, Nidos kopose sena sodyba, Rusnėje – Viduramžių Hamburgas ir Kopenhaga, Šilutėje – Hamburgo Rotušės salė. Klaipėdoje plaukiojo daug dėmesio sulaukęs Viduramžių laivas barkas, kuris ir po filmavimo kuriam laikui buvo likęs Lietuvoje, planuota jį panaudoti kaip dekoraciją kuriame nors Lietuvos restorane ar pramogų centre.

Po to, kai 2006 m. filmas apie legendinį piratą pasirodė ekranuose, nieko panašaus Lietuvoje nebebuvo kuriama. Todėl savotiškai galima pavyduliauti Lenkijos Gdynės gyventojams, kurie kviečiami filmuotis į įvairias masines scenas. Gdansko gyventojai filme apie laivą „Jan Heweliusz“ atliks epizodinius policininkų, karių, žurnalistų, jūreivių, laivų statyklos darbuotojų, įgulos narių, laivo keleivių vaidmenis.

Iš filmo apie piratą Štiortebekerį prisimename, kad jame buvo ir savotiškų epizodinių herojų iš Klaipėdos.