Baldus kūrė visiems, tik ne sau

Architektas nesuskaičiuoja, kiek jo kūrinių yra išsibarsčiusių po įvairias pasaulio šalis

Vienas vyriausių lietuviškų baldų projektuotojų vilnietis Vytautas Beiga dviejų kambarių butą Žirmūnų rajone apstatęs ne savo autoriniais, o suomiškais ir lietuviškais baldais. Juos aštuoniasdešimtąjį jubiliejų šiemet švenčiantis architektas įsigijo prieš keliasdešimt metų, kai dar dirbo tuomečiame Baldų projektavimo biure. Tačiau ir šiandien šie baldai vyriškiui atrodo skoningi ir funkcionalūs.

Gaminys išduoda kūrėją

Dauguma šiuolaikinių masinės gamybos baldų V.Beigai nėra patrauklūs. „Jie neturi savo veido. Importuojami baldai įmantrūs, estetiški, o kartu ir beskoniai. Užsienyje nukainuoti gaminiai užpildo vadinamuosius mūsų baldų rojus“, – įsitikinęs ilgametis baldų projektuotojas.

Architekto nuomone, todėl mūsų dizaineriams pasireikšti vietos yra mažoka. Kai kurie sovietmečiu projektuoti baldai ir šiandien atrodo skoningi. Baldų projektavimo biuras, kuriame V.Beiga dirbo nuo 1957 m., buvo suformavęs savitą lietuvišką stilių ir konkuravo Baltijos šalių rinkoje su latviais ir estais.

Architekto ir jo kolegų suprojektuotų baldų dar ir šiandien galima rasti daugelyje butų. O visuomeniniuose objektuose, pavyzdžiui, Operos ir baleto teatro vestibiulyje, Santuokos rūmuose, „Neringos“ viešbučio kambariuose, laidojimo namuose Olandų gatvėje stovintys baldai atitinka ir šiuolaikinį skonį.

Kita vertus, senųjų architektų, projektavusių baldus, braižas atpažįstamas vien žvilgtelėjus.

Kūrė baldus turtuoliams

Sovietmečiu įsigyti baldus buvo sudėtinga. Norint nusipirkti kokybišką komplektą ar užsisakyti jį pas projektuotojus, tekdavo bent metus stovėti eilėje. Tačiau turtuoliams, žinomiems visuomenininkams ar politikams būstą apstatyti baldais buvo paprasčiau.

V.Beigai ne kartą teko lankytis Maskvoje, patarinėti tuometės Rusijos vadovams, kaip įsirengti būstą ar darbo patalpas. „Sulaukdavau kvietimų iš tuomečio Centro komiteto sekretorių“, – prisiminė architektas.

Tačiau vyriškis tam neteikia per daug reikšmės. „Apie tai neverta kalbėti, tai nesvarbu. Reikšmingiausi mano darbai – įvairių šalių viešbučiams sukurti baldai“, –

tvirtino jubiliatas. Šypseną jam kelia ir sovietmečiu Maskvos valdžios užsakymu projektuoti baldai parodai Londone. Šio užsakymo tikslas buvo sukurti tokius baldus, kuriais būtų parodyta, kaip gyvena sovietinis žmogus.

Vilniečio sukurtus ir Londono parodoje eksponuojamus baldus pamatyti panoro ir Lietuvos politikos grietinėlė. Pažiūrėti, ant ko sėdi, ilsisi ir miega priespaudos slegiami žmonės, atvyko Antanas Sniečkus, Justas Paleckis ir kiti žinomi veikėjai.

Kūriniai pasiekė ir Afriką

Vis dėlto V.Beiga gali pasigirti projektavęs baldus tuomečiam viešbučiui „Sputnik“ Maskvoje, sanatorijoms Sočyje ir Jaltoje.

Greičiausiai vilniečio kurtų baldų šiandien būtų galima aptikti ir Naujosios Gvinėjos bei Kongo viešbučiuose, kurie buvo statomi už sovietų liaudies pinigus. Tai vieni įdomesnių projektų, nes baldai buvo pritaikyti tropinio klimato sąlygoms.

Paklaustas, ar kada nors skaičiavo, kiek per visą kūrybos laikotarpį yra suprojektavęs baldų ir jų komplektų, architektas nusijuokė. „Jų neįmanoma suskaičiuoti“, – šypsojosi V.Beiga.

Architekto ir jo komandos kurtų baldų, ko gero, pavyktų atrasti ir Baltijos šalyse kaimynėse, ir įvairiuose Lietuvos miestuose.

Kaip batsiuvys be batų

Vis dėlto pasiklausius V.Beigos pasakojimų apie pirmąjį jo darbą – miegamojo baldų komplektą: dvigulę lovą, spintą, spintelę iš faneruoto citrinmedžio lukšto – galima spėti, kad kūrėjui tai vienas brangiausių projektų. Apie jį architektas gali kalbėti nesustodamas.

Na, o manantiems, jog baldų projektuotojo dviejų kambarių bute stovi jo paties kurta sekcija, sofa ar miegamojo baldai, tektų nusivilti. Toli gražu. Baldžiaus gyvenamosiose patalpose puikuojasi sovietmečiu, tačiau ne jo, o suomių ir kitų lietuvių projektuoti baldai. Kaip batsiuvys vaikšto be batų, šiuo atveju, ir baldininkas sėdi ne ant savų baldų.