Reiklios būsto šeimininkės norus įgyvendino tik penktas specialistas

Daug stiklo, šviesių spalvų, du vonios ir tualeto kambariai, o tysant vonioje turi matytis miesto panorama. Tai tik keletas pageidavimų, kuriuos naujos statybos butą Antakalnio pakraštyje įsigijusi Erika Furman išsakė net keturiems architektams.
Tačiau spaustuvės „Firidas“ strategijos direktorė jų paslaugų atsisakė dėl paprastos priežasties. Architektai vertė užsakovę teisintis, kodėl ši nori įgyvendinti netradicinius sumanymus nuosavame būste. Moteris bendrą kalbą rado tik su penkta specialiste – energinga interjero dizainere Gaiva Šimkuviene.

Architektai nenorėjo suprasti

Su vyru Dani bute gyvenanti Erika dar ir šiandien su kartėliu prisimena ilgai užtrukusias interjero dizainerio paieškas. Moteris įsitikinusi, kad kai kurie šios profesijos atstovai nori įgyvendinti savo svajones užsakovų sąskaita, todėl nelinkę įsiklausyti į šių norus.
„Architektai vyrai nesuprasdavo tam tikrų moteriškų užgaidų, pavyzdžiui, kodėl aš noriu, kad drabužinė būtų šalia vonios, kad į ją galėčiau patekti iškart. Be to, jie mane įtikinėjo, jog bute du vonios ir tualeto kambariai nereikalingi“, – dalijosi patirtimi E.Furman.
Tačiau poligrafijos versle besisukanti moteris ir dabar mano, jog jos noras turėti du vonios ir tualeto kambarius skirtingose buto vietose buvo geras sumanymas. Mat sutuoktiniai turi aibę draugų, išsibarsčiusių po įvairiausius pasaulio kampelius ir dažnai besisvečiuojančių jų namuose. E.Furman neslepia mėgstanti į virtuvę ar svetainę iš miegamojo ateiti jau pasipuošusi, o tam reikia atskiro vonios kambario. Be to, ir
svečiams kur kas patogiau, kai gali užsukti į šalia kambario įrengtą dušo ir tualeto patalpą, o po to susitvarkę ateiti gerti rytinės kavos.
Moteris įsitikinusi, jog būsto šeimininkas neprivalo architektui aiškintis, kodėl nori vienokių ar kitokių interjero sprendimų. Jo tikslas padaryti taip, kad užsakovas liktų patenkintas. O jei kūrėjas negali pasiūlyti, kaip svajones paversti tikrove, reikia ieškoti tokio, kuris tai gali padaryti.

Nepaklausė įspėjimo

O štai interjero dizainerė G.Šimkuvienė jaunai moteriai paliko gerą įspūdį. „Per pirmą susitikimą ji buvo lyg klausymosi aparatas – užsirašinėjo mano mintis, idėjas, lūkesčius“, – pasakojo E.Furman.
100 kv. metrų būsto šeimininkė tuomet dar buvo netekėjusi ir gyveno viena. Todėl norėjo, kad butas būtų šviesus, svetainė ir virtuvė atrodytų tarsi būtų nei sujungtos, nei atskirtos. Taip virtuvėje atsirado pakyla, kurios tęsinys sukonstruotas iš grūdinto stiklo. Po juo puikuojasi smėlio ir džiovintų augalų natiurmortas.
Jau trečius metus šiame bute gyvenanti šeimininkė prisipažįsta, kad tokia pakyla vis dėlto buvo blogas sumanymas. Nors ir gali atlaikyti daugiau kaip 200 kg svorį, svečiai bijo ant jos net koją pastatyti, o vaikai nuolat pargriūva užkliuvę. „Dizainerė mane įspėjo, bet aš jos neklausiau ir dabar gailiuosi“, – šypsojosi būsto šeimininkė.
Dar vienas naujakurės noras buvo kuo labiau paslėpti smulkius daiktus, kad jie nebadytų akių. Taip atsirado sieninės spintos, spintelės, o kai kuriose duryse – nedidelės lentynos; į jas galima susidėti daugybę mažmožių.
Vonios projektą brandino ilgai
Bene daugiausia jėgų G.Šimkuvienė atidavė kurdama vonios kambario, esančio šalia miegamojo, interjerą. Mat viena iš senų šeimininkės svajonių –  kad tysodama vonioje galėtų matyti pro miegamojo langus atsiveriančią sostinės panoramą.
Užsakovės viziją paversti realybe talentingai interjero dizainerei nebuvo sunku. G.Šimkuvienė nusprendė įrengti paaukštintą vonią, prie jos sukonstruoti laiptuotą pakylą, o šią zoną ir miegamąjį atskirti tamsaus grūdinto stiklo siena. Todėl šiandien E.Furman gali mėgautis sostinės vaizdais.
Būsto šeimininkė negaili gražių žodžių žinomai dizainerei ir už tai, kad ši įgyvendino sumanymą turėti drabužinę šalia vonios kambario. E.Furman norėjo, kad į drabužinę būtų galima patekti vos tik išlipus iš vonios, neperėjus į miegamąjį.
Vis dėlto vienas noras liko neįgyvendintas. Šalia vonios moteris norėjo pastatyti raudoną kėdę, tačiau jai vietos pritrūko. „Ilgai nepritariau šios namų dalies projektui, tikėjausi, gal pavyks rasti išeitį“, – prisiminė šeimininkė.
Keistų tik du dalykus
Interjero dizainerės profesionalumas atsiskleidė ir įrengiant svetainę, kurios sienos – puslankio formos. Būtent dėl tokios namo konstrukcijos buvo sunku iškloti grindis, pakabinti karnizus užuolaidoms. Jų tvirtinti atėję meistrai užtruko kone visą dieną, nes teko specialiai lankstyti rėmus. Be to, ir ši paslauga kainavo dvigubai brangiau.
Tačiau įkurtuvių rūpesčius ir, kol neturėjo baldų, ant čiužinio pramiegotas naktis E.Furman prisimena su šypsena. Jei kurtųsi dabar, tikino, beveik viską darytų taip pat. Išskyrus pakylą virtuvės zonoje ir kampe užveistą „gėlių sodą“, kuriame augalams ne itin patinka augti.
E.Furman itin žavisi G.Šimkuvienės įgyvendintais apšvietimo sprendimais. Ypač akį traukia ant svetainės lubų iš mažų šviestuvėlių sudėliota avino ragų imitacija. Tai dizainerės dovana E.Furman. „Esu labai patenkinta, kad talentingo žmogaus darbas kiekvieną dieną yra šalia. Sukurti gražų interjerą yra viena, jaukius namus – visai kas kita. Ši dizainerė kuria namus“, – negailėjo šiltų žodžių būsto šeimininkė.
Jei sutuoktiniai nuspręstų persikraustyti į erdvesnį būstą, šio neparduotų. „Paliktume jį kaip mano viengungystės simbolį“, – šypsojosi šviesiaplaukė moteris.