Dušo kabinos taupo vietą ir vandenį, jas įrengti kainuoja pigiau nei vonią. Dušą ypač vertina skubantys žmonės, neturintys laiko pliuškentis. Kita vertus, toks įrenginys puiki išeitis ir pagyvenusiems žmonėms - juk įlipti į dušą lengviau, nei į vonią.

Sielai ir kūnui

Bendrovės "Celsis" santechnikos skyriaus vadovės Laimos Baltaduonienės teigimu, net jei būsto šeimininkai įpratę praustis gulėdami ar sėdėdami, nebūtina rinktis vonios. Mat dabar jau galima įsigyti aukštesnę dušo kabiną su sėdyne arba joje pastatyti specialią kėdutę, kad būtų patogiau maudytis.

Be to, L.Baltaduonienė priminė, kad specialios garinės ir masažinės dušo kabinos leidžia ir namie mėgautis garinės pirties ar masažo malonumais. Po dienos darbų duše galima pailsėti, atsipalaiduoti, taip sumažėja įtampa, iš organizmo pasišalina toksinai, stimuliuojama kraujo ir medžiagų apykaita, pagerėja savijauta.

Manoma, kad po šilto dušo sumažėja nugaros skausmai, kurie gali prasidėti ilgai sėdint ar stovint, esant netaisyklingai laikysenai, taip pat vanduo nuramina ir atpalaiduoja po sunkios dienos. Vėsus tonizuoja, spartina medžiagų apykaitą. Karšto ir šalto vandens dušas stiprina imunitetą.

Padėklas nebūtinas

Bendrovės "Termolait" generalinės direktorės Natalijos Sipavičienės teigimu, besirenkantiems dušo kabiną vonios kambariui svarbu praktiškumas. Pirkėjai pageidauja, kad dušo kabina būtų kuo mažiau padalyta, be detalių. Tuomet ją lengviau valyti. Ypač mėgstamos dušo kabinos be rėmų.

Be to, verslininkė pastebėjo, kad vis daugiau gyventojų, norėdami sutaupyti vietos vonioje ir pinigų, įsirengia dušo kabinas be padėklų. Vietoje jų tuomet reikia įrengti specialų griovelį vandeniui subėgti ir nuožulnias grindis. Jei yra galimybė, specialistė pataria rinktis būtent tokį dušą - įrengti griovelį ir nuolydį.

Dušo kabinos gali būti ir be rėmų. N.Sipavičienės teigimu, labai patogu kabinos su lenkto stiklo sienelėmis, kurios atsidaro ir į vidų, ir išorę. Esant mažoms erdvėms tai ypač geras sprendimas.

Patarimai susiruošus į saloną

"Termolait" generalinė direktorė pataria, kad prieš pradedant varstyti vonios įranga prekiaujančių salonų duris reikėtų tiksliai išmatuoti patalpą, kurioje bus statomas dušas, patikrinti, ar toje vietoje, kur bus dušas, yra vandens įvadai. Jei norima įrengti dušo kabiną be padėklo, svarbu pasidomėti, ar įmanoma įrengti griovelį vandeniui subėgti ir nuolydį.

Jei norima įrengti dušo kabiną su slankiojančiomis durimis, vertėtų išsiaiškinti, ar jas lengva stumdyti. "Šiuo atveju geriau rinktis duris, kurios turi slankiklius su guoliais, ne šliaužiklius. Nuo vandens ilgainiui susidaro nuosėdos, dėl to gali užsikirsti ar net sulūžti rėmas. Dar geriau, jei duris galima išimti - taip valyti paprasčiau", - vardijo pranašumus N.Sipavičienė.

Ar yra šiuolaikinių priemonių, kurios padėtų išvengti kalkių ant dušo kabinos sienelių? N.Sipaviečienės teigimu, rinkoje jau yra tokių dušo kabinų, į kurių stiklą įlieta speciali medžiaga nuo kalkių apnašų. Vis dėlto vertėtų būti itin atidiems - mat kai kurie gamintojai tik sienelių paviršių padengia minėtomis priemonėmis, kurios laikui bėgant nusiplauna.

"Jei sakoma, kad sienelės yra su priemone neleidžiančia kalkėti, o kaina panaši kaip paprastos dušo kabinos, vadinasi tos priemonės nėra. Dušų kabinų, padengtų specialiomis apsauginėmis priemonėmis kaina turėtų būti kone dvigubai didesnė", - aiškino specialistė.

Be to, modernesniuose dušuose būna ir specialūs prietaisai, kurie kiekvieną kartą nusiprausus nuvalo ant sienelių susikaupusius vandens lašus. Tokias dušo kabinas patiems valyti reikėtų kas pusmetį. Renkantis, reikėtų atkreipti dėmesį ir į stiklą, iš kurio pagamintos sienelės. Grūdintas stiklas yra praktiškesnis nei plastikas. Tarkim, jei plastiko sienelėje atsiranda įbrėžimų, juose kaupiasi nešvarumai.

Nors dušo kabinos su įvairiais ornamentais puošia vonios kambarį, tokias kabinas sunkiau prižiūrėti. Ilgainiui ornamentai gali nusivalyti, nes jie išpiešti ant stiklo paviršiaus.

Įdomu- Pirmieji dabartinių dušų prototipai buvo kriokliai. Žmonės maudydavosi po tekančiu krioklio vandeniu, nes pastebėjo, kad taip geriau nusiplauna muilas, pagamintas iš gyvūnų riebalų ir augalų.

- Senovės Romoje, Egipte ir Babilone turtingiesiems dušą atstodavo tarnai, liejantys vandenį ant savo šeimininkų galvų ir kūnų.

- Dušas vietoj vandenį pilančių tarnų pasirodė XVIII a. antroje pusėje, patentuotas 1767 m. Šis dušas turėjo pompą ir buvo labai populiarus, nes vandens sąnaudos būdavo mažesnės. Tik praustis tekdavo vėsiu vandeniu.

- 1830 m. naudotas dušas panašus į šiuolaikinį treniruoklį, pagamintas iš medžio, buvo vieta atsisėsti. Prie vamzdžio buvo pritvirtinta pompa, vandens bakas ir baseinėlis, į kurį subėgdavo naudotas vanduo ir vėl pumpuojant tekėdavo ant besiprausiančiojo. Norint, kad vanduo bėgtų, tekdavo koja spaudyti pompos pedalą.

- Kiek vėliau dušo kabinos jau buvo su sienelėmis ir dušo galvutėmis. Iš dviejų pusių buvo išraizgyti vamzdžiai, jais vanduo pasiekdavo dušo galvutę. Panašūs į dabartinius dušai tapo tik 1890 m., o elektrinis šildytuvas, tvirtinamas prie jo, atsirado 1898 m. Nuo tada nebereikėjo atskirai šildyti vandens.

Svajojate apie naują, pagal individualų užsakymą Jūsų patogumui įrengtą dušo kabiną? Kreipkitės: https://www.pardavykla.lt/duso-kabinos