Geri pavyzdžiai įkvepia. Jau vien dėl to verta organizuoti gražiausių šalies sodybų konkursus – įsitikinę nepailstami tokių renginių iniciatoriai.

Skatina gerus įpročius

Ne vienus metus Lietuvoje gyvuojančios tradicijos nepajėgus įveikti ir sunkmetis. Daugelis šalies savivaldybių, seniūnijų neatsisakė labiausiai išpuoselėtų sodybų rinkimų, juolab kad ir pretenduojančių į pavyzdinės aplinkos statusą nestinga.

"Tokiuose renginiuose įžiūriu tik pozityvius dalykus. Pavyzdinių sodybų paviešinimas skatina grožį, įpročius puoselėti savo teritoriją, plisti į kitas valdas. Išpuoselėta aplinka įkvepia žmones, niekas šalia nenori gyventi apsileidęs", – įsitikinusi Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė.

Šio skyriaus iniciatyva gražiausios miesto sodybos rinkimai vyksta daugiau nei dešimtmetį. Tiesa, kas antrus metus organizuojami gražiausiai besitvarkančių įmonių teritorijų konkursai.

"Puoselėjant aplinką pasiekti žymių pasikeitimų, didelės pažangos per vienus metus nėra taip paprasta. Todėl konkursus skelbiame pramečiui – štai pernai rinkome gražiausią sodybą, šiemet – įmonės teritoriją", – aiškino pašnekovė.

Įvertina ir balkonus

Tačiau M.Stanikūnienė pastebėjo, jog kai kurios miesto seniūnijos yra labai aktyvios – nelaukdamos, kol savivaldybė uždegs žalią šviesą, pačios imasi organizuoti labiausiai išpuoselėtų sodybų rinkimus. "Tai jau tampa bendruomenę vienijančia tradicija. Žmonės pagerbia nugalėtojus, pavakaroja", – pasakojo Kauno savivaldybės atstovė.

Vilniuje įvertinimo gali sulaukti ne tik pavyzdingai besitvarkančių individualių namų savininkai, bet ir išskirtinai savo balkoną pasipuošę miestiečiai. Sostinės savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius aplinką puoselėti skatina tiek individualių, tiek blokuotųjų, tiek daugiabučių namų gyventojus, taip pat – mieste įsikūrusias įstaigas bei organizacijas.

"Tai yra 12 metų tradicija – tik viskas prasidėjo nuo gražiausiai papuoštų balkonų rinkimų, o išsirutuliojo iki gatvių, kiemų, namų", – sakė šio skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Stackevičius.

Pašnekovo pastebėjimu, natūralu, kad pastaraisiais metais konkurencija didėja tarp sodybų savininkų, mat mieste intensyvėjo ir individulių bei blokuotųjų namų statybos.

"O štai įdomiai, išskirtinai papuoštų balkonų mažėja. Jų vis daugiau užstiklinama ir tai išstumia balkonų želdynus, gėlynus", – pripažino A.Stackevičius.

Kataloginė estetika nežavi

Į pavyzdinės sodybos vardą pretenduojančias sodybas vertina įvairių sričių specialistai. Komisijų narių žvilgsnis krypsta į želdinius, jų tarpusavio dermę, teritorijos zonavimą, švarą ir tvarką tiek pačioje valdoje, tiek už jos ribų bei daugelį kitų dalykų.

M.Stanikūnienė tik apgailestavo, jog nemaža dalis su meile puoselėjamų sodybų praranda savitą veidą, supanašėja.

"Dabar visi alpsta nuo spalvų, įvairovės, o sukurtos dvasios, suformuotų įdomių erdvių stinga. Norėdami keisti šią madą mes nustojome vertinti vadinamąjį kataloginį grožį. Praėjusiais metais rinkimuose laimėjo sodyba, kurioje maža įmantrybių, tačiau ten ypač pagarbiai žiūrima į tai, ką sukūrė gamta. Nes šiais laikais to labai trūksta. Visi viską suniveliuoja, nublizgina, aplinka komponuojama pagal įsigalėjusias taisykles, kompozicijos kuriamos pagal matytus derinius kataloguose", – pastebėjo specialistė.

A.Stackevičiaus teigimu, sodybų aplinkos puoselėjimo madas ne maža dalimi diktuoja ir augalų augintojai bei platintojai.

"Į želdynus veržiasi rododendrai, daugėja spygliuočių, nes jie gražiai atrodo ir žiemą, ir vasarą, taip pat – neaukštų medžių: žmonės renkasi iki 2–3 metrų augalus, kad šie neužimtų daug vietos, juos būtų galima gražiai įkomponuoti", – tendencijas vardijo pašnekovas.

Trūksta ne pinigų, o noro?

Uostamiesčio savivaldybės pozicija šiemet nerinkti gražiausios sodybos dėl taupymo programos dienraščio kalbintiems Kauno ir Vilniaus valdžios atstovams atrodo neįtikinama. Pašnekovų įsitikinimu, tokios iniciatyvos reikalauja simbolinių išlaidų.

"Organizuoti galime kiekvieną mėnesį, bet nėra pinigų", – nukirto Klaipėdos savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Rima Beinoravičienė.

Valdininkė priminė, jog labiausiai puoselėjamų sodybų konkursus iki šiol rengdavo Melnragės ir Girulių seniūnija, tačiau kai pradėta kalbėti apie jos naikinimą, Investicinės plėtros skyrius į savo strateginį planą įtraukė tokius rinkimus viso miesto mastu. Esą tam net buvo numatyta 10 tūkst. litų. Tačiau dėl sunkios finansinės situacijos šio sumanymo atsisakyta bent jau iki kitų metų.

"Mes tam visiškai neskiriame pinigų. Konkursui turime rėmėją, kuris dovanoja vertingus prizus, skirtus teritorijų priežiūrai. O piniginių išlaidų – tikrai nedaug. Na, dar reikia šiek tiek energijos ir sveikatos, – juokavo pašnekovė. – Ne dėl prizo, pinigų žmonės dalyvauja tokiuose konkursuose. Bet kokiu atveju tai neatpirks tiek lėšų ir vargo, kiek buvo įdėta puoselėjant teritoriją."

"Manau, pagerbti žmogų reikia tik noro. Juk tvarkydami savo aplinką, gyventojai puošia ir miestą, neretai gražina teritorijas ir už savo namų tvoros. Žmones galima papirkti dėmesiu, pagarba. Ir jie to nusipelno", – antrino A.Stackevičius.

Labiau rūpi viešosios erdvės

Pernai Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų iniciatyva labiausiai išpuoselėtos sodybos buvo renkamos ir visos šalies mastu. Kiekvienoje apskrityje buvo išrinkta po gražiausią sodybą, gražiausią ūkininko sodybą bei gražiausią kaimo gyvenamąją vietovę.

Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Justina Benaitytė sakė, jog kol kas vadovaujamasi nuostata tokius renginius organizuoti kas penkerius metus.

"Kadangi leidžiami specialūs leidiniai, jau ir patys fotografai pastebi, kad ir tas matyta, ir anas. Ne taip greitai tos sodybos keičiasi. Tad šalies mastu konkurso kasmet organizuoti neverta. Antra vertus, dabar ministerija apskritai linksta prie kitokių nuostatų. Tai, kad žmonės susitvarko savo gyvenamąsias erdves, pagirtina, geras pavyzdys eina iš vieno kiemo į kitą. Vis dėlto labiau reikėtų skatinti tvarkyti viešąsias erdves, dabar to link ir einame", – aiškino J.Benaitytė.

Tradicijos – ilgametės

Gražiausių sodybų apžiūros konkursai šalyje rengiami daugiau nei tris dešimtmečius. Vieną pirmųjų suorganizavo Lietuvos sodininkystės draugija 1971 m. Vėliau konkursai buvo organizuojami kas 2–3 metai.

1997 m. buvo surengtas pirmasis gražiausių Lietuvos sodybų ir gyvenviečių konkursas, kuriame buvo vertinamos ne vien gražiausios sodybos, bet ir geriausiai tvarkomos gyvenvietės.

Pernai surengtuose šalies rinkimuose komisija apžiūrėjo 90 apskričių atrinktų sodybų.

Šaltinis: Aplinkos ministerija