Gyventojus erzina net ir neišvengiami darbai, kuriais gerinama senų daugiabučių būklė. Prieš 30–40 metų dengti namų stogai kone vienu metu nusprendė baigti tarnauti. O juos pradėjus remontuoti, pasipylė gyventojų skundai – darbai atliekami ne laiku, be to, už juos reikia brangiai mokėti. Kai stogai neremontuojami irgi piktinamasi.

Kenčia mažuma butų

Taikos prospekto 37 namo vienos laiptinės gyventojai su siaubu klausosi orų prognozių – kiekvienu kartu stipriau palijus jiems grės sėdėti prie žvakių. Penkto aukšto butuose lubos sumirkusios, tad tenka nutraukti elektros tiekimą – seni laidai bet kada gali sukelti trumpuosius jungimus ir net gaisrą.

Kaunietė Anelė tvirtino rašiusi namą administruojančiai bendrovei ne vieną prašymą remontuoti stogą. Gyventojų žodžiais, stogas buvo remontuotas gana seniai. Iš žmonių surinkta po kelis šimtus litų, tačiau darbai atlikti nekokybiškai – vanduo pradėjo bėgti praėjus vos keleriems metams.

"Virš mūsų laiptinės – pati žemiausia vieta, viskas bėga į mūsų butus. Darbus atlikusi įmonė jau likviduota, neturime iš ko reikalauti taisyti broką", – guodėsi Anelė.

Namą administruojančios bendrovės "City service" atstovų teigimu, dėl namo renovacijos buvo apklausiami gyventojai, tačiau darbams pritarė ne daugelis. Atsižvelgiant į kritinę stogo būklę, butų savininkams buvo nusiųstos apklausos anketos, tačiau jų grįžo mažiau nei pusė. Nepaisant to, nuspręsta avarinio stogo nepalikti likimo valiai.

Ilgai prašė pagalbos

Savanorių prospekto 222 A namo gyventoja "Kauno dienai" skundėsi, kad, pradėjus remontuoti namo stogą, į jos balkoną pro stogelį pradėjo varvėti pajuodęs vanduo. Moteris įtarė, kad darbininkai pradraskė seną dangą, stipriai palijus, vanduo pro plyšius ėmė tekėti į jos valdas.

Moterį labiausiai papiktino tai, kad dvi dienas ne kartą skambino namą administruojančiai bendrovei, tačiau ši darbininkų neatsiuntė. Jai teko nuolat šluostyti įstiklinto balkono grindis. Kai darbininkai tęsė remonto darbus, moteris pagaliau prisiprašė sutvarkyti stogą ir virš jos balkono.

Pensininkė taip pat nuogąstaudama laukia sąskaitos už stogo remontą, mat visam namui, kuriame yra apie 80 būtų, darbai kainuos 90,4 tūkst. litų. Kadangi remontas pradėtas lietingu metu, gyventoja abejoja ir dėl darbų kokybės.

Bendrovės "City service" atstovai paaiškino, kad šio namo stogas pradėtas remontuoti gavus gyventojų nusiskundimų. Sušaukus gyventojų susirinkimą, dalyvavo tik devyniolika butų savininkų, dvylika žmonių stogo remontui pritarė. Darbams atlikti pasirinkta bendrovė "Mariusta".

Kaina priklauso nuo būklės

Šiais metais Kaune suremontuota apie pusšimtis bendrovės "City service" administruojamų namų stogų. Remonto darbų kaina esą priklauso nuo stogo būklės.

Įmonės atstovų tikinimu, stogo remonto darbai gali būti vykdomi ištisus metus, nes naudojama danga lieka elastinga net oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio. Svarbu, kad stogo pagrindas būtų sausas. Remonto darbams suteikiama penkerių metų garantija.

Gyventojų priekaištus dėl gana aukštų remonto kainų "City service" atremia tuo, kad samdomos įmonės, kurios laikosi statybos reglamentų, naudoja kokybiškas medžiagas, suteikia garantiją.

Specialisto komentaras

Vitoldas Vaitkevičius,

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedros vedėjas

Beveik visi sovietmečiu statytų daugiabučių namų stogai dengti kietu bitumu, kitaip – vadinamąja smala. Kaitinama ji suskystėdavo ir būdavo išliejama ant stogo. Ant viršaus būdavo dedama seno tipo danga – smaluotas popierius, vadinamas ruberoidu. Šaltyje bitumas lūžinėdavo, o karštomis vasaros dienomis suskystėdavo ir tekėdavo į lietaus vandens latakus. Ilgainiui stogai likdavo kiauri.

Viena didžiausių dabartinių klaidų yra ta, kad žmonės, dengdami stogą nauja danga, jo neapšiltina. Apskaičiuota, kad šilumos efektas išties jaučiasi. Speciali akmens vata ne tik šildo namą, bet ir padeda geriau išlyginti stogą, senos dangos paviršius dažnai būna sugadintas.

Nešiltinto stogo remontas – pigesnis, todėl daugelis renkasi šį variantą.

Visame pasaulyje dengiant stogą dedami du hidroizoliacinės medžiagos sluoksniai. Pirmas – plonesnis ir pigesnis, antras – storesnis. Tai kone dvigubai padidina darbų kainą. Todėl dauguma stogus dengia vienu sluoksniu, nors dvigubo – patikimesnė hidroizoliacija.

Geriausia stogus dengti arba remontuoti šiltuoju metų laiku. Drėgmė neturi didelės įtakos darbų kokybei, nes dangos juostos lydomos tarpusavyje, o ne prie senos dangos.

Renkantis dangą labai svarbu atkreipti dėmesį, kokiai temperatūrai esant ji išlieka lanksti. Būna dangų, kurios lanksčios tik iki 5 laipsnių šalčio. Būna ir tokių, kurios atsparios 15–25 laipsnių šalčiui. Nuo to labai priklauso dangos kaina, todėl dažnai naudojama mažiausiai šalčiui atspari danga.