Vis daugiau nagrinėjama ginčų dėl neteisingai apskaičiuotų kompensacijų

Vandeniu užlietas, per gaisrą suniokotas ar vagišių apšvarintas būstas nekels rūpesčių, jeigu turtas buvo apdraustas. Taip tikina draudimo kompanijos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai gyventojai turi begalę rūpesčių ne tik tvarkydami avarijos padarinius, bet ir aiškindamiesi su draudikais. Su jais įsiveliama į ginčus dėl patirtų nuostolių atlyginimo – draudimo kompanijos pasiūlo juokingai mažas sumas, už kurias negalima suremontuoti apgadinto turto. Kartais pasiūloma tokia išmoka, už kurią nenusipirksi net reikalingiausio įrenginio.

Apstulbino pasiūlymas

Tą savo kailiu patyrė vilnietis Aistis Zabarauskas, kurio butas sostinės senamiestyje vasarą buvo užlietas vandeniu. Tuomet grįžusi namo Zabarauskų šeima nustėro pamačiusi miegamąjį – vaizdas buvo tarsi po karo. Ant lovos nukritusios lubos, sudrėkusios sienos ir medinės grindys, aplink teliuškavo balos. Pora nedelsdama kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat ir nuo užliejimo, buvo apdraudusi būstą.
Apžiūrėję butą draudimo specialistai už patirtą žalą pasiūlė 1,5 tūkst. litų kompensaciją. Vilniečiui tai pasirodė juokinga suma. A.Zabarauskas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus. Šie nuostolius įvertino dešimčia kartų didesne suma – 15 tūkst. litų. Vyriškis vėl kreipėsi į draudikus prašydamas paaiškinti, kodėl taip skiriasi kompensacijos dydis.
Draudimo kompanija, susipažinusi su nepriklausomų ekspertų išvadomis, ginčytis nebedrįso, tik dar kelis kartus apžiūrėjo užlietą butą ir padidino kompensaciją jau iki 16,5 tūkst. litų.
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ generalinio direktoriaus patarėjas teisininkas Augustas Šernius tvirtino, kad draudikai nesikrato įsipareigojimo atlyginti patirtą žalą. „Draudikams iš karto sunku tiksliai įvertinti žalą, apskaičiuoti nuostolius. Pirmą kartą lankantis pas nukentėjusį klientą įvertinami tik plika akimi matomi defektai. Atvykus antrą ar daugiau kartų nuostolius galima įvertinti kur kas tiksliau. Todėl ir didėja kompensacijos suma“, – tikino A.Šernius.
Tačiau A.Zabarauskui tokia metodologija pasirodė netobula ir dėl to gaištamas laikas. „Kas kitas, jei ne draudikas man gali pasakyti, kokie yra nuostoliai? Kodėl man pačiam reikėjo ieškoti nepriklausomų ekspertų, įrodinėti draudikams, kokia iš tikrųjų patirta žala. Praradau pasitikėjimą šia draudimo bendrove“, – piktinosi vyriškis.
Užlieto būsto šeimininko manymu, jei jis būtų sutikęs su pradiniu žalos įvertinimu, būtų nežinia kokių nuostolių patyręs. „Už pusantro tūkstančio gal būčiau atlikęs minimalų kosmetinį remontą. Tačiau neabejoju, kad netrukus būtų pradėjusios pelyti sienos, susideformavusios medinės grindys ir būtų tekę vėl remontuoti būstą. Be to, drėgmė galėjo sukelti ir sveikatos sutrikimų, galbūt galėjo išsivystyti astma“, – svarstė A.Zabarauskas.

Skundų daugėja

Ši istorija – puikus pavyzdys, kad gyventojas negali būti garantuotas, jog sąžiningai ir laiku mokėjęs būsto draudimo įmokas ištikus bėdai gaus deramą piniginę kompensaciją. Pasiseka tik atkakliausiems. Vartotojų teisių gynėjai tam pritaria ir atkreipia dėmesį, kad kasmet daugėja panašių gyventojų skundų dėl žalos atlyginimo būstą ištikus nelaimei.
Valstybinės draudimo priežiūros komisijos Juridinio skyriaus vedėja Vilija Petronienė tvirtino, jog daugiausia skundų jų institucija sulaukia dėl draudimo išmokos dydžio – draudikai apskaičiuoja per mažas kompensacijas. Taip pat skundžiamasi dėl to, kad draudikai neatlygina net pačių įvertintos žalos.
Specialistės teigimu, džiugu tai, kad vis daugiau gyventojų imasi ginti savo teises ir ieško teisybės. „Mūsų komisijoje žmogus turi galimybę gauti specialisto išvadą, kuri padeda lengviau apsispręsti, verta ar ne kreiptis į teismą tuo atveju, jei draudikas neatsižvelgia į mūsų specialistų rekomendacinio pobūdžio išvadas“, – teigė V.Petronienė.
Jos teigimu, draudimo kompanijos bijo neigiamo paviešinimo iš valstybinės institucijos, todėl linkusios įsiklausyti į komisijos išvadas. Draudikai nenori, kad nukentėtų jų įvaizdis, sumažėtų klientų.

Pataria skaityti taisykles

Valstybinės draudimo priežiūros komisijos Ne gyvybės draudimo skyriaus vedėjas Marius Dumbrauskas pataria būstą nuo nelaimingų atsitikimų draudžiantiems gyventojams atidžiau skaityti sutartis.
„Žmonės mano, kad apdraudė savo turtą nuo visko: gaisro, žaibo, užliejimo. Juk sutartyje gali būti numatyta, kad gaisras yra draudžiamasis įvykis, o kam nors sprogus kilęs gaisras – ne. Drausti būsto neprivaloma, todėl draudikas prisiima protingą riziką. Šiuo atveju draudimo įmonės pareiga yra tinkamai išaiškinti klientui, nuo ko draudžiamas būstas, ką savininkas turi padaryti, jei buvo draudžiamasis arba nedraudžiamasis įvykis“, – aiškino M.Dumbrauskas.
Jei klientas nesutinka su įvertinta žalos dydžio suma, o draudikai nenori to suprasti, specialistas patarė kreiptis į komisiją su prašymu nagrinėti ginčą.

Moralinė pareiga kompensuoti

Oficialiai kalbinti draudimo įmonių atstovai gynė savo ir kolegų mundurą. Bendrovės „If draudimas“ Turto žalų skyriaus vadovė Giedrė Vitkauskienė tikino, jog kompensuoti nuostolius klientui – ne tik teisinė, ir bet moralinė pareiga. „Jei įvykis yra draudžiamasis, klientas privalo gauti tinkamą kompensaciją, kad jos pakaktų atkurti buvusiai būsto vertei. Kad nekiltų nesusipratimų, patekęs į bėdą žmogus turėtų nedelsdamas iškviesti avarinę tarnybą, informuoti pastatą administruojančią įmonę“, – aiškino G.Vitkauskienė.

Jos teigimu, draudikas privalo atlyginti nuostolius, kad būtų atkurta tokia turto vertė, kokia buvo prieš įvykstant nelaimei. Kompensacija neturi būti nei mažesnė, nei didesnė už patirtą žalą. „Draudimo ekspertas, skaičiuodamas patirtą žalą, naudojasi vidutiniais rinkos įkainiais. Gali atsitikti taip, kad šie įkainiai netenkina kliento. Pavyzdžiui, siekiant atstatyti norima naudoti labai brangias statybines medžiagas ar samdyti darbininkus, kurių įkainiai gerokai lenkia rinkos vidurkį“, – sakė specialistė.

Jai antrino ir bendrovės „Ergo Lietuva“ atstovas A.Šeinius. „Draudikų tikslas yra klientui tiksliai atlyginti žalą. Šis per metus, kol nesuėjo senaties terminas, gali kreiptis į draudimo bendrovę dėl išryškėjusių kitų defektų. Jei draudikų ekspertas įvertina, kad nuostoliai iš tikrųjų padidėjo, mes neatsisakome jų kompensuoti“, – aiškino teisines peripetijas A.Šeinius.

Specialistas pridūrė, kad dėl nedidelio gaisro būste patirti nuostoliai yra iš karto nustatomi ir laikui bėgant papildomų defektų bemaž niekada neišryškėja. Tačiau jei būstas užlietas vandeniu, labai tikėtina, kad tų defektų atsiras vis daugiau. Todėl klientas pats savo iniciatyva turi kreiptis į draudiką, pareikšti pretenzijas dėl pirminės sąmatos, jei ši, jo nuomone, yra per maža.