Paveikslui piešti tinka ir pastatų sienos

Namo fasadą galima apipavidalinti taip, kad jis būtų lyg spalvinga teatro scena

Tai įrodė menininkas Vladas Mackevičius, išdabinęs pastatus sostinės menininkų rajone – Užupyje – neįprastais piešiniais. Vieno iš fasadų centre puikuojasi didžiulė, tarytum iš viduramžių, karieta, abipus jos stovi du senoviniai dviračiai. Savotiškai scenos užsklandai parinktos tamsiai mėlynos masyvios užuolaidos, kurios, kaip ir pati karieta, yra padarytos profesionalia fasadų tapybos technika.

Fotostudijos „Fotos“ pastato sienas išpuošęs menininkas V.Mackevičius tvirtino, jog ant fasado įamžintas ne tik piešinys, bet ir tam tikra filosofinė mintis. „Tai nestandartinis sprendimas pateikti visuomenei siurrealistinės tapybos pavyzdį. Piešinyje yra be galo daug elementų, susijusių su užsakovo – fotostudijos – veikla, profesionalia fotografija, jame taip pat nagrinėjamas įamžinimo principas ir jo svarba žmonėms“, – pasakojo V.Mackevičius.

Menininko teigimu, karieta simbolizuoja laiko nesugadintą grožį, dviračiai – judėjimą, o nuotraukos – kelionę laiku per dieną bei naktį ir prisiminimus, kuriuos neretai užgožia kasdienybės rutina.

V.Mackevičius pasakojo šį paveikslą kūręs tris savaites. Per visą tą laiką, tapydamas ant sienų, vyriškis tvirtina sulaukęs labai palankių miestiečių ir smalsuolių vertinimų. „Žmonėms reikia meno bet kokia jo išraiškos forma. Praeiviai šypsojosi ir dalijo komplimentus. O kai kam tiesiog buvo įdomu. Daug kas sustodavo ir keliasdešimt minučių stebėdavo, kaip gimsta kūrinys. Be to, sulaukiau ir gražių žodžių iš vaikų, žaidusių aikštelėje priešais marginamą pastatą“, – šypsojosi menininkas.

V.Mackevičius tvirtino, jog tokio pobūdžio piešinys ant istorinio pastato fasado yra tarsi bandymas paskatinti Užupio gyventojus meniškai puošti ir kitus pastatus. „Šiame rajone yra keletas pastatų, turinčių įdomaus meninio charakterio fasadą. O pats sostinės Užupio rajonas nuo seno laikomas atskira respublika, kurioje lankosi ir gyvena daug menininkų. Taip ir kilo mintis paskatinti Užupį labiau margintis ir išryškinti savo, kaip rajono, charakterį“, – pasakojo vilnietis.

V.Mackevičiaus teigimu, meno kūriniu išmarginti fotostudijos fasadą jo savininkams atsiėjo nemažai.

Menininkas sakė, jog šis didžiulis paveikslas buvo kuriamas trimis etapais. Pirmiausia pastato sienos buvo padengtos specialiu gruntu, paskui, tapant ant jo piešinį, naudotas akrilas. „Tai dispersiniai dažai su sintetinės dervos ir akrilo priemaišomis. Pokario metais atsiradęs akrilas ilgainiui sulaukė didelio populiarumo ir iki šiol dažniausiai naudojamas freskoms restauruoti“, – pasakojo projekto autorius.

Padengus pastato fasadus šiomis priemonėmis, ant jų perkeltas vaizdas buvo padengtas specialiu laku, skirtu fasadams.

Paklaustas, galbūt jau yra planų taip išpuošti ir kitus pastatus, menininkas tvirtino kol kas tokio pasiūlymo nesulaukęs. Tačiau jis neabejoja, jog šiuo pavyzdžiu bus pasekta.