Aktorių Michaelą Fassbenderį kitą savaitę matysime Williamo Shakespeare‘o "Makbeto" ekranizacijoje, o dabar pasirodo filmas "Steve‘as Jobsas", kuriame aktorius vaidina neseniai mirusį korporacijos "Apple" įkūrėją.

Naujas Leonardo da Vinci

Dar visai neseniai žiniasklaida būtent taip titulavo vieną garsiausių mūsų laikų verslo genijų S.Jobsą. Ketvirtųjų jo mirties metinių proga pasirodo antroji jo vaidybinė kino biografija.

Kaip tik S.Jobsas nebuvo vadinamas dar gyvas būdamas: ir technologijų amžiaus ikona, ir brangiausio pasaulyje prekės ženklo įkūrėju, ir jokių taisyklių nepaisančiu perfekcionistu, ir beprotiškų ambicijų apsėstu genijumi, ir tik savo nuomonę girdinčiu egoistu. Jis galėjo atleisti darbuotoją lifte per keliolika sekundžių, bet tą patį vakarą sukeldavo isterišką skandalą, jei negaudavo staliuko pamėgtame restorane. Jis išvijo iš namų nėščią moterį, sakydamas, kad yra paskutinis žmogus žemėje, kuris galėtų būti jos vaiko tėvas, tačiau po daugelio metų pripažino dukterį, nuolat kalbėdavo su ja telefonu, apmokėjo jos mokslus koledže ir pavadino vieną iš savo projektų jos vardu.

Vieniems S.Jobsas – idėjų vagis ir tironas, kitiems – nekvestionuojamas genijus ir mokytojas. Kaip jaunystėje kvaišalus išbandęs maištingas hipis, metęs mokslus koledže ir neturėdamas nė cento kišenėje sugebėjo sukurti vieną didžiausių verslo imperijų pasaulyje?

Į šiuos ir panašius klausimus prieš dvejus metus bandė atsakyti režisierius Joshua Michaelas Sternas ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Ashtonas Kutcheris, bet jų filmas lakonišku pavadinimu "Jobsas" buvo pelnytai pripažintas nevykusiu ir labai paviršutinišku.

Svarbiausia – perteikti esmę

Prieš gerą mėnesį Niujorke įvykusioje spaudos konferencijoje paklaustas, kaip jam sekėsi persikūnyti į S.Jobsą, 38-erių aktorius M.Fassbenderis juokais atsakė atidžiai nagrinėjęs kolegos A.Kutcherio darbą ir iš jo pasimokęs, bet draugiškos konkurencijos nebijantis: "Akivaizdu, kad aš nepanašus į S.Jobsą. Tai buvo pirmas dalykas, kurį aš pasakiau režisieriui Danny Boyle‘ui. Christianas Bale‘as labiau panašus į S.Jobsą negu aš."

Tačiau D.Boyle‘as dėl to nė kiek neišgyveno. Jo manymu, tai kaip tik naujojo filmo privalumas. Anot jo, M.Fassbenderiui pavyko perprasti šio žmogaus esmę ir ją įtikimai perteikti. Atrodo, kad režisierius yra teisus. Filmui "Steve‘as Jobsas" jau pranašaujami naujojo sezono apdovanojimai, o M.Fassbenderio partnerė Kate Winslet (ji suvaidino S.Jobso bendradarbę Joanną Hoffman, kurią su "Apple" įkūrėju siejo ilgametės draugystės saitai) Niujorko kino festivalyje pasakojo: "Jis nepaprastas aktorius, aš niekada nemačiau tokio profesionalo, jis buvo tiesiog nuostabus."

Trys svarbiausi įvykiai

Naujame filme, sukurtame pagal Walterio Isaacsono knygą, pagrindinis dėmesys skiriamas trims svarbiems įvykiams S.Jobso gyvenime: 1984 m. pristatytam asmeniniam kompiuteriui "Macintosh", po ketverių metų į rinką išleistam kompiuteriui "NeXt" ir, žinoma, didžiausią jo triumfą paliudijusio "iMac" pristatymui 1998-aisiais. Šalia šių pasaulį keitusių pasiekimų filmas pasakoja apie sudėtingus kompiuterių genijaus santykius su bendradarbiais, kolegomis, artimaisiais ir tikra dukra Liza, kurios S.Jobsas labai ilgai nenorėjo pripažinti, nors DNR testas ir buvo įrodęs jo tėvystę.

Dabar sunku įsivaizduoti, kad galėtume gyventi be tokių žaisliukų, kaip "iMac", "iPod" ir "iPhone". Kiekvieną šių išradimų S.Jobsas pristatydavo kaip naują proveržį į ateitį ir darydavo tai labai elegantiškai. Jis pats buvo kupinas paradoksų ir tikėjo, kad tapo vienu ryškiausių savo epochos lyderių. Todėl kartais elgdavosi kaip kaprizingas Dievas, įsitikinęs savo beapeliaciniu teisumu. Režisierius D.Boyle‘as randa taiklių metaforų šioms herojaus charakterio savybėms – ir "Macintosho" prezentacijoje 1984-aisiais, ir scenoje su filharmonijos orkestru, kurioje asociacija su dirigentu yra labai tiesmuka: lygiai taip pat S.Jobsas diriguoja aplink jį vykstantiems procesams – čia svarbus ne tik kiekvienas jo žodis, bet ir gestas.