AR RADIJO LAIDOS „ŠOK Į KELNES“ VEDĖJAI ŠOKS ANT RAUDONOJO M.A.M.A. KILIMO?

Radijo stoties „Power Hit Radio“ plepučiams – Sauliui Baniuliui (S. B.) ir Elenai Karalienei (E. K.) – neduok valgyti, bet duok paplepėti ir dar raudoną kilimą patiesk. Nors raudonos spalvos nelabai mėgsta, bet vadina ją aistringa spalva, labai tinkančia tiek karštam tiesioginiam radijo eteriui, tiek ir išskirtinei Muzikos asociacijos metų apdovanojimų (M.A.M.A.) raudonojo kilimo transliacijai. Ją sausio pabaigoje ves drauge su kita radijo pora – Laura Ignatovičiūte ir Edgaru Kožuchovskiu.

– Esate populiarios ryto laidos „Šok į kelnes“ vedėjai, save vadinantys rytiniu radijo duetu, o kolegas Laurą ir Edgarą – vakariniu. Ar taip jus ir pristatyti skaitytojams?

S. B.: Taip, tik būtinai pridėkite, kad esame geriausios ryto radijo laidos šauniausi vedėjai!

– Neseniai šventėte ketvirtąjį laidos „Šok į kelnes“ gimtadienį. Ketveri metai tiesioginiame radijo eteryje – tai daug?

S. B.: Aišku, kad daug. Kai kurios poros vedybinius santykius ištveria gerokai trumpiau! Kas pasikeitė? Nebeliko visokių įsižeidimų dėl nereikšmingų dalykų. Jei jauti, kad jai PMS, gali tiesiai šviesiai rėžti žinią į eterį. Ji nebeįsižeis, o sumaniai pateiks tai kaip dienos temą. Pavyzdžiui, kaip moterys tvarkosi su šia problema, ar tuo metu labai žudo savo vyrus (juokiasi). Tačiau ne tik jai, bet ir man reikėjo įprasti. Visų pirma, turėjau išmokti dirbti poroje, nes iki tol buvau solo vedėjas.

Visų pirma, turėjau išmokti dirbti poroje, nes iki tol buvau solo vedėjas.

E. K.: Ši laida – pirmas mano darbas radijuje. Tačiau tai, ką klausytojai girdi dabar ir girdėjo prieš ketverius metus, skiriasi kaip diena nuo nakties. Dabar Saulių galiu be žodžių, tiesiog iš žvilgsnio suprasti. Laidoje esame tokie, kokie esame. Su savo problemomis, gyvenimiškais rūpesčiais, jų neslepiame, o tiesiog perkeliame į eterį. Galbūt todėl mūsų ir klausosi, su mumis tapatinasi tiek daug žmonių, nes jie mato, kad tos pačios problemos kamuoja ne tik juos, bet ir mus. Beje, Sauliau, ar galėtum pridurti, kad po ketverių metų bendro darbo esu geriausia kolegė, su kuria tau kada nors yra tekę dirbti (kvatojasi)?

– Ne pirmąsyk vesite M.A.M.A. raudonojo kilimo transliacijas. Pernai irgi vaidenotės užkulisiuose ir kalbinote garsiausius Lietuvos atlikėjus.

E. K.: Norite sužinoti, ar jaudinamės prieš transliaciją? Truputį. Esu turėjusi visokių sezonų atidarymų, „Kino pavasarių“ transliacijų, tai paskaičiavau, kad šis raudonasis kilimas man turbūt bus šeštasis. Tačiau, kai esi prie radijo pulto, situaciją valdai pats, o kai būni žmogus su mikrofonu televizijos arba interneto transliacijoje, niekada nežinai, kokie techninių trukdžių gali ištikti. Daug detalių dažnai tenka aiškintis tiesiog vietoje.

S. K.: Kadangi jau ketvirtus metus dirbame tiesioginiame eteryje, mums iš tiesų paprasta tvarkytis tose netikėtose situacijose, imti interviu iš atlikėjų, nes tai darome ir radijuje. Meluočiau, jei sakyčiau, kad jokio streso nejaučiame. Juk norisi viską atlikti kuo geriau.

Asmeninio archyvo nuotr. 

– Ką M.A.M.A. apskritai reiškia mūsų šaliai ir jos atlikėjams?

S. K.: Visų pirma, tai didelis paskatinimas pradedantiesiems. Tarsi siekiamybė, kad kada nors ir jie galės užlipti ant M.A.M.A. scenos. Juolab kad šis muzikos renginys turi ir naujokams skirtų nominacijų, tarp jų visuomet atsiranda laimėtojas. Veidmainis bus tas, kuris sakys, kad didelis publikos, žiniasklaidos dėmesys jam nereikalingas. Dar ir kaip reikalingas! Juk M.A.M.A. iš visų kada nors buvusių muzikos apdovanojimų išsilaikė ilgiausiai. Taigi, puikiai matyti, kokia išaugusi yra mūsų muzikos rinka, koks didelis kasmet naujų atlikėjų pasirinkimas. Tebūnie ir vienų metų ar vienos dainos.

– Gal jau turite išsirinkę savo šių metų M.A.M.A. favoritus?

E. K.: Aš visada linkusi palaikyti tuos atlikėjus, kuriuos groja su radijo stoties „Power Hit Radio“ komanda. Man smagu, kad šįmet tarsi iš niekur nieko atsiradusi dj nevykėlė su savo kūriniu „Aerobika“ sprogdino mūsų eterį ir kėlė mūsų klausytojams nuotaiką.

S. B.: Negaliu išduoti savo favoritų, nes dar esu ir komisijos narys. Tik pasakysiu, kad anksčiau į muzikos pamoką galbūt eidavome dėl to, kad pažymių knygelėje nebūtų raidės „n“, o dabar jos vertė gerokai pakilo. Ten galima susipažinti su muzikos kūrimu, iš kurio daugelis atlikėjų neretai ir gyvena. Štai ką lemia tokio lygio apdovanojimai Lietuvoje!

Asmeninio archyvo nuotr. 

– „Mama“ – pirmasis žodis, kurį ištaria kiekvienas vaikas. Ką pamenate iš savo vaikystės: ar geri vaikai buvote? Ką dabar sako jūsų mamos, girdėdamos jus linksmai plepančius per radiją?

E. K.: Turbūt turime du absoliučiai skirtingus vaikus (kvatojasi). Vieną labai gerą, tik truputį priėdusią velnių mergaitę, kuri norėjo būti žurnaliste jau nuo antros klasės. Ta linkme ir ėjau. Dėkui tėvams, kad jie visiškai pasitikėjo tiek broliu, tiek manimi ir leido mums daryti viską, ką sugalvodavome. Kad mūsų klauso dėdės, tetos, pusseserės ir pusbroliai, sužinau per giminės šventes, kai jie primena, kokius juokučius su Sauliumi laidėme per vieną ar kitą ryto laidą.

S. B.: Priešingai nei Elena, mokykloje buvau totalus maištininkas. Dėl muzikos ir į radiją atėjau. Grodavome rūsyje, repetuodavome, dalyvaudavome roko muzikos konkursuose. Žodžiu, buvau maištaujantis rokeris. Galiausiai tai mane paskatino gilintis į muziką. Supratau, kad ji yra ne tik pramoga, bet ir menas.

– Prisipažinkite, kodėl radijas? Kuo jus patraukė darbo už kadro specifika? Ar, jūsų nuomone, radijas geriau už TV?

S. B.: Aišku, kad geriau, nes radijas kur kas dinamiškesnis už televiziją, kur dauguma laidų yra jau įrašyta. Radijuje esame tarsi gyvas organizmas ir stengiamės būti draugai savo klausytojams. Todėl turime kasdien būti šaunūs, domėtis draugams aktualiomis temomis. Kokia mūsų klausytojų amplitudė? Nuo šešiolikos iki 39-erių, bet, aišku, pasitaiko ir nemažai išimčių.

Veidmainis bus tas, kuris sakys, kad didelis publikos, žiniasklaidos dėmesys jam nereikalingas.

E. K.: Radijuje tiesiog žaibiškai gali reaguoti į aktualius dalykus, dienos įvykius. Tiesiogiai bendrauti su klausytoju, sulaukti jo nuomonės vienu ar kitu klausimu, paskleisti ją radijo bangomis. „Užkibti“ ant jo temos ir nebepaleisti visos laidos metu. Radijuje kur kas daugiau improvizacijos.

– Jūsų laida prasideda 7 val. ryte. Ar temas galvojate iš vakaro?

E. K.: Darbe būname 6.40 val. Prieš eterį dar persimetame keliais žodžiais, pasikalbame, kaip praėjo vakarykštė diena, ir „šokame į kelnes“. Dažnai geros temos gimsta tiesiog ekspromtu, jų pamėtėja patys klausytojai laidos metu: juk būname eteryje net 4 valandas. Vis dėlto geriausių temų generatorius yra Saulius. Jis kažkaip sugaudo jas iš aplinkos, iš draugų diskusijų, o paskui perkelia į eterį.

S. B.: Tarkime, tema apie vedybų sutartis išlindo visai netikėtai, kai su viena radijo žaidimo klausytoja kalbėjomės apie kitus dalykus. Tad naujokams, atėjusiems dirbti į radiją, sakau, kad turime būti labai akyli ir ausyli, – kasdienybėje pastebėti tokius dalykus, kurie aktualūs didžiajai žmonių auditorijai, apie kuriuos galvoja visi, bet nedrįsta viešai kalbėti. Mes su Elena tarsi turime įgarsinti tų žmonių mintis. Atsirinkti, ar aktualu daugumai, ar ne. Savo darbuotojams sakau (Saulius dar yra radijo stoties „Power Hit Radio“ radijo programų direktorius – aut. pastaba), kad, jei savaitgalį uliavosite kur nors klube, atkreipkite dėmesį, kokios temos priverčia įsiliepsnoti pokalbį ar pritraukia klausytoją iš kito baro kampo.

– Geriausia laida, šauniausi vedėjai, bet kuriozų tiesioginiame eteryje pasitaiko visiems. Prisipažinkite, ko esate prisidirbę?

S. B.: Nueikite į mūsų feisbuko paskyrą: kasdien keliame tuos nesusipratimus videoformatu. Nesame tik balsai už kadro. Priešingai, „Power Hit Radio“ – bene vienintelis radijas, kuris tiek daug savo turinio rodo socialiniuose tinkluose. Būna, kad paskambina koks išgėręs klausytojas ir pasako daugiau negu derėtų. Tuomet užsikabiname ir jį provokuojame. Eleną tokie dalykai pirmais metais ne juokais šokiravo, paskui klausytojai įprato.

Asmeninio archyvo nuotr. 

E. K.: Visai neseniai turėjau skaityti paskutines naujienas iš viso pasaulio, kurios būna likus pusvalandžiui iki laidos pabaigos. Saulius pristatė mano rubriką ir netyčia išjungė ne savo, bet mano mikrofoną, tuomet garsiai į eterį atsiriaugėjo. Kokios jau ten po tų linkėjimų iš skrandžio naujienos – raitėmės, verkėme iš juoko, o su mumis drauge ir klausytojai.

S. B.: Po mano riaugo ji dar išdrįso skaityti naujienas apie žalią kometą, kas, sutikite, skambėjo labai keistai.

– „Power Hit Radio“ studijoje jau lankėsi daugybė garsių pramogų pasaulio žvaigždžių, bet tikrai žinau, kad joje buvo ir dar viena garsenybė, kurios beieškodamas Saulius išnaršė visą Europą.

S. B.: Kalbate apie Penktadienį? Taip, jis irgi yra buvęs studijoje – sukėlė nemažai chaoso. Pasakojau klausytojams, kad mano šuo turi bene ilgiausią veislės pavadinimą. Išvertus iš anglų kalbos, tai būtų Naujosios Škotijos antis viliojantis retriveris. Ančių jis negaudo – mieliau kamuoliuką ir pagaliuką. Užtai Penktadienis turi savo instagramo paskyrą ir yra labai balsingas šuniukas. Dėl šios priežasties dažnai vestis į darbą jo negaliu – per daug priloja į eterį.

– Grįžkime prie raudonojo kilimo transliacijos. Ar jaučiate simpatijų raudonai spalvai? Ar turite tos spalvos drabužių, aksesuarų?

S. B.: Raudona – viena iš pagrindinių „Power Hit Radio“ spalvų. Lietuvos herbas su Vyčiu irgi yra raudonas, kaip ir mūsų radijo logotipas.

E. K.: Aistringa spalva kaip ir mūsų su Sauliumi diskusijos. Tai toks darbas, kai aistros tiesioginiame eteryje kaista iki raudonumo. Jei nekaista, jei kažkam nuobodu, gal jau metas tam „kažkam“ užleisti savo kėdę?

– Girdėjau, kad Saulius labai mėgsta lažybas. Neseniai skutosi galvą plikai. Jei po pralaimėtų lažybų tektų abiem raudonai nusidažyti plaukus?

E. K.: Jūs juokaujate? Birželį Saulius skutosi plikai ne tik plaukus, bet ir antakius. Tad nusidažyti plaukus raudonai jam būtų vieni juokai.

S. B.: Plaukų nebuvo gaila, tik antakių. Jei norite, galime lažintis ir iš dar žiauriau – tarkime, su raudonais moteriškais nėriniuotais apatiniais galėčiau vaikščioti visą savaitę (kvatojasi). Nesitikėjote? Mes su Elena nuokvakos esame. Negalime rimtai. Be to, kokio racionalumo jūs norite iš šou pasaulio atstovų, kurie iš prigimties yra tikri kipišai? Ar turiu raudonų drabužių spintoje? Ne, neturiu. Tačiau turiu raudoną šuns striukę. Dar abu turime radijo stoties „Power Hit Radio“ raudonus  džemperius. Tačiau, jei atvirai – šios spalvos nėra mano mėgiamiausių spalvų sąraše.

– Netrukus kalbinsite M.A.M.A raudonojo kilimo žvaigždes, bet egzistuoja ir kitokia nuomonė – kad Lietuva yra per mažas kraštas žvaigždėms. Kaip jūs apibrėžtumėte lietuvišką žvaigždę?

S. B.: Gal čia priklauso nuo kiekvieno žmogaus, ką jis laiko ta žvaigžde. Todėl visų atsakymai gali būti skirtingi. Man žvaigždė – be galo imponuojantis žmogus, kuris daro viską taip, kaip aš ir įsivaizduoju.

E. K.: Bepigu mums kalbėti apie žvaigždes, kai dirbame šou sektoriuje. Radijuje vos ne kas dieną sutiksi žvaigždžių – lankosi garsiausi Lietuvos pramogų pasaulio žmonės. Mums jie atrodo labai paprasti, gyvenimiški. Tačiau galbūt tam, kuris juos mato tik kartą gyvenime, tie žmonės iš tiesų atrodo sudievinti, kaip žvaigždės.

– Prisiminkite, kokia pati žvaigždžiausia žvaigždė svečiavosi „Power Hit Radio“ laidos „Šok į kelnes“ studijoje?

S. B.: Daug jų buvo! Ir Juozas Statkevičius, ir Egis Dragūnas, ir krepšininkai Lavrinovičiai. Net nežinau, ką išskirti. Dar Mindaugas Stasiulis? Tačiau jis mūsų kolega. Ta pati Agnė Jagelavičiūtė...

– Mūsų žvaigždės vaikščios raudonu kilimu, o tikros – spindės danguje. Sakykite, ar judu dažnai pakeliate akis į dangų? Ar tikite, kad visatoje yra daugiau gyvybės, nebūtinai panašios į žmones?

S. B.: Ko gero, tikiu. Visata juk tokia didžiulė. Tik man keista, jei kažkas įsivaizduoja, kad ta kita gyvybė irgi turėtų būti su dviem kojomis ir dviem rankomis. Galbūt tų nežemiškų gyvybės formų dar nesutikome dėl to, kad mes joms esame tiesiog per menkai išsivystę. Jie į mus net nekreipia dėmesio. Mes į skruzdes žiūrime kaip į intelektualias būtybes, o ateiviams turbūt esame net menkesni už skruzdėles. Akis į dangų? Taip, pakeliu. Gana dažnai. Telefone turiu žvaigždžių programą  planetoms stebėti. Tas stebėjimas padeda nesužvaigždėti čia, Žemėje, nes tos žvaigždės, kurios danguje, atrodo gerokai didingesnės. Be to, jų tiek daug, kad labai gerai parodo tavo mažumą.

– Ne bet kam suteikiama proga vesti oficialią M.A.M.A. raudonojo kilimo transliaciją. Taip galima ir sužvaigždėti.

E. K.: Niekada nesijaučiau viršesnė už kitus. Niekada nesiekiau to žinomumo jausmo, todėl man vis dar malonu, kai, atėjusi pas odontologę ar į kokį grožio saloną, išgirstu klausimą: „Tai jūs ta Karalienė iš radijo? Tikrai?“

S. B.: Man rodos, lietuviai, matydami žinomus žmones, kartais ne visai adekvačiai įvertina jų elgesį. Kartais prikabina etiketę „pasipūtęs“, nors yra ir tokių. Mūsų radijuje kabo raštelis, kad su klausytojais turime būti draugiški. Ar tave mėgs draugų kompanijoje, jei būsi pasipūtęs? Todėl stengiuosi atsakyti į visas klausytojų žinutes feisbuke, instagrame. Geriausias įvertinimas – kai klausytojai rašo, kad nori susiderinti savo atostogas su mūsiškėmis, kad nereikėtų klausyti kitų vedėjų, nes myli tik mus.

M.A.M.A. apdovanojimai – sausio 27 d. per TV3.