Rimstant kiekvienais metais siautėjančioms eurovizinėms aistroms, skaitmeninio turinio kūrėjas J. Pečeliūnas atviras – nors Šveicarijos miestas Bazelis buvo tapęs tikra „Eurovizijos“ šventės sostine, pats konkursas kiek nuvylė.

„Konkursas man atrodė įdomesnis pernai, šiemet jis buvo nuobodesnis. Gal intrigų šiemet ir buvo mažiau, nors ir iki galo nebuvo aišku, kas laimės, bet, manau, kad ir pats laimėtojas nelabai skiriasi nuo praėjusių metų“, – pasakojo J. Pečeliūnas laidoje „Labas vakaras, Lietuva“.

Anot jo, klausant pergalę „Eurovizijoje“ šventusio austro dainos kilo įspūdis, kad kažkur tai jau girdėta.

„Žiūri finalą ir galvoji, ar čia tikrai finalas, ar dar vis pusfinalis?“ – šypsojosi Bazelyje viešėjęs vaikinas.

Scanpix nuotr.

Anot jo, žiūrovai per televizijos ekranus negali pajausti atmosferos tvyrančios „Eurovizijos“ namais tampančiame mieste – visos gatvės šurmuliuoja konkurso dvasia. J. Pečeliūnas pridūrė, jog žiūrovai nemato ne tik to.

„Iš pačios arenos irgi daug ko nesimato, yra labai daug politinių išsireiškimų. Pavyzdžiui, Palestinos vėliavų – jas iškerpa, jei ir būna transliacijoje, tai jų neparodo“, – sakė J. Pečeliūnas, atkreipdamas dėmesį į protestus, vykusius prieš Izraelio dalyvavimą konkurse.

Jis šyptelėjo – kartais žiūrovai negirdi tikrojo arenos garso. Pasak J. Pečeliūno, transliacijos režisieriai pasistengia, jog visi girdėtų tik tai, ką reikia.

„Gal ir auditorijos reakcijų nemato, nes tiesiog uždedami plojimai“, – šypsojosi „Labas vakaras, Lietuva“ svečias.

Anot jo, kai Izraelis pasirodė per žiuri skirtą repeticiją, dalis arenoje buvusių žiūrovų netgi nusisuko ant scenos, kilo Palestinos vėliavos, o keli aršūs žiūrovai buvo išvesdinti iš arenos.

„Kaip supratau, per finalą buvo bandymas mesti į sceną raudonus dažus. Prie manęs kažkas sėdėjo ir baubė. Jausmas labai dviprasmiškas – Izraelį arba labai palaiko, arba baubia“, – pasakojo J. Pečeliūnas.

Paklaustas apie „Katarsį“, vaikinas iš kalbintų „Eurovizijos“ gerbėjų sulaukė daug šiltų žodžių – buvo net tokių, kurie buvo atvykę į nacionalinės atrankos finalą Lietuvoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

J. Pečeliūnas bendravo su pusfinalio barjero neperlipusiais Belgijos ir Australijos atstovais ir stebėjosi, jog prie muzikantų prieiti visai nesunku – visi noriai bendrauja.

„Gal prie švedų buvo sunkiau prieiti, kaip prie favoritų. Jie gavo daug perteklinio dėmesio, bet šiaip sunku tikrai nebuvo“, – sakė J. Pečeliūnas.

Ryškiais „Eurovizijos“ favoritais laikyti švedai „KAJ“ užėmė ketvirtąją vietą. Iš publikos jie gavo 195 balus, o iš komisijų 126.

Nugalėjęs austras pergalė pasiekė žiuri balų dėka. Žiūrovai jam skyrė 178 balus, o komisija – net 258. Publikos balsavime favoritas buvo ketvirtas ir negavo 12 balų nei iš vienos šalies balsavusių žmonių.

Anot J. Pečeliūno, klausimai dėl „Eurovizijos“ balsavimo sistemos kyla kasmet.

„Kaip ir kiekvienais metais, taip ir dabar – kai kažkas laimi, nebūna, kad visiems patinka. O iš arenos tai man atrodė, kad laimės suomė“, – šypsojosi aistringą Suomijos atstovės dainą prisiminęs J. Pečeliūnas.